
Naujausios
Kuliškių iniciatyva
Apie tai, kad tiek Kulių krašto, tiek Žemaičių Kalvarijos Vytauto Mačernio muziejams reikalingos permainos, pirmiausia – jų veiklos įregistravimas, pradėta kalbėti dar 2020-ųjų rudenį. Pirmieji dėmesį į šią problemą atkreipė kuliškiai. Kulių krašto bendruomenė „Alantas“ kreipėsi į Savivaldybę, prašydama priimti miestelio muziejų po Žemaičių dailės muziejaus sparnu.
Tada aiškinta, kad jau penkis dešimtmečius gyvuojantis Kulių krašto muziejus neturi oficialaus statuso, negauna jokio finansavimo, maža to, negali užsiimti projektine veikla.
„Matydami augantį susidomėjimą, bandome objektyviai įvertinti savo gebėjimus ir galimybes gerinti muziejaus veiklą. Mums būtinos pagalbos tikimės iš Žemaičių dailės muziejaus, todėl prašome Kulių krašto muziejui suteikti šios įstaigos filialo statusą“, – rašte Savivaldybei dėstė bendruomenės pirmininkė Agnė Alčauskienė.
„Laukiam, kas čia bus“
Apsvarsčius kuliškių kreipimąsi Švietimo, kultūros ir sporto komitete, buvo nutarta sudaryti darbo grupę ir jai pavesti išstudijuoti ne tik Kulių krašto, bet ir Žemaičių Kalvarijos V. Mačernio muziejaus tolimesnės veiklos galimybes.
Nuo to laiko praėjo daugiau nei metai, tad „Žemaitis“ domėjosi, kas nuspręsta dėl abiejų šių muziejų.
Mūsų kalbinta daug metų Kulių krašto muziejumi besirūpinanti kuliškė pedagogė Zuzana Jankevičienė sakė ir pati su nerimu laukianti žinių. Pasak jos, praėjusią vasarą Kuliuose vyko Savivaldybės atstovų ir kuliškių pasitarimas. Buvo sutarta muziejų prijungti prie Kulių kultūros centro. O kas toliau, taip ir neaišku.
„Laukiam, kas čia bus“, – sakė pedagogė. Ir pridūrė, kad šiuo metu Kuliuose yra ir didesnių rūpesčių, tad muziejaus reikalai, matyt, nuėjo į antrą planą. Mat pats Kultūros centras jau kurį laiką veikia be nuolatinio vadovo. Nesulaukus iškeltus reikalavimus atitinkančių kandidatų, neįvyko jau du konkursai eiti šias pareigas.
Pasak Z. Jankevičienės, gal dėl to ir muziejaus reikalai nejuda į priekį. Nors pačio Kultūros centro įstatai prieš kurį laiką jau pakeisti – prie jau buvusių centro funkcijų pridėta ir viena nauja – vykdyti muziejinę veiklą.
„Nuo pat pradžių buvo sakoma, kad kažko labai nesitikėtume, bet vis tiek nors pusę etato tai muziejinei veiklai tikimės. Kai man ateis laikas padėti šaukštą, bent žinosiu, kad yra kam toliau tą darbą daryt, kad muziejus nebus išparceliuotas“, – viltingai kalbėjo kuliškė.
Darbuotojas – jau nuo balandžio
Vis dėlto panašu, kad Z. Jankevičienės nuogąstavimai neišsipildys ir tikrai bus kam pasirūpinti muziejumi. „Žemaičio“ kalbinta Kulių bendruomenės pirmininkė, o dabar – ir Kulių kultūros centro laikinoji vadovė A. Alčauskienė patvirtino, kad muziejus jau yra perduotas Kultūros centro žinion ir atsakomybėn.
Kita gera žinia ta, kad Savivaldybės biudžete šiemet numatyta lėšų 0,5 etato naujam darbuotojui, kuris rūpinsis muziejumi.
„Jau ir žmogų esam nusimatę, kuris galėtų tuo užsiimti. Galbūt nuo balandžio galės imtis darbo“, – svarstė A. Alčauskienė. O darbų Kulių krašto muziejuje, pasak jos, laukia per akis. Reikia gyvinti muziejinę veiklą, planuoti edukacinius užsiėmimus, galvoti, kaip sumoderninti ekspoziciją, kad ji būtų patraukli ir jaunam žmogui.
„Gal pavyktų tam gauti kokį finansavimą, nes pasitaiko kvietimų teikti paraiškas. Tik reikia, kad būtų kas tuo užsiima, kas galėtų rašyti projektus. Žinoma, laukia ir didelis darbas inventorizuojant turimus eksponatus, aprašant juos, kataloguojant. Žodžiu, bus ką veikti.“
Ir džiaugsmas, ir rūpestis
Panašiais rūpesčiais pasakojo gyvenanti ir Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė. Miestelyje veikiantis poeto V. Mačernio muziejus prieš kurį laiką taip pat perėjo Kultūros centro žinion, ir direktorė sakė jau skelbsianti, kad ieškomas darbuotojas, kuris galėtų ir norėtų užsiimti muziejine veikla.
„Truputį bijau, kaip mums seksis rasti tinkamą žmogų, nes alga nėra didelė, o ir lėšų skirta tik pusei etato. Kita vertus, džiaugiamės ir tuo. Pagaliau bus galima galvoti, kaip pagyvinti muziejaus veiklą. Norėtume daugiau dėmesio skirti edukaciniams užsiėmimams, galbūt sukurti savotišką V. Mačernio kelią, kad atvykę lankytojai galėtų pajusti tą ypatingą aurą. Pernai, minint poeto metus, pradžia jau buvo padaryta. Ir lankytojų per praėjusius metus sulaukėm tiek, kad su gidu Broniu Kleinausku juokavom, jog turbūt visa Lietuva pas mus apsilankė. Norėtume nepamesti to įdirbio“, – kalbėjo R. Jokubauskienė.