Kvietė festivalis „Gīva Gondinga“

Linos RUIBIENĖS nuotraukos
Į kovą su kalavijais rankose
Šeštadienį visi, kam įdomi mūsų istorija ir etninė kultūra, skubėjo ant senojo Gandingos piliakalnio į jau tradiciniu tapusį gyvosios istorijos festivalį „Gīva Gondinga“, organizuojamą Žemaičių dailės muziejaus. Šis unikalus renginys stebina įvairiomis edukacijomis, senaisiais amatais, ginklų ir karo rūbų ekspozicijomis bei karių pasirodymais, sutraukiančiais būrius smalsuolių.
usirinkę festivalio svečiai klausėsi B. Šimkaus pasakojimų apie įvairių šalių karių rūbus ir ginkluotę

Žemaičių dailės muziejaus ir kultūrinės veiklos vadybininkės Ingridos Šilgalytės rengiamame festivalyje visų, nepatingėjusių atsikelti kiek ankščiau ir galvas padabinti skrybėlaitėmis, saugančiomis nuo plieskiančios saulės, ant Gandingos piliakalnio laukė įdomi pažintinė ekskursija.

Varkalių kaimo bibliotekininkė Lina Macijauskienė kvietė paklaidžioti ir pasigrožėti kvapą gniaužiančiais gamtovaizdžiais, išsamiai papasakojo apie šiose vietose esančius lankytinus objektus ir turtingą šio krašto istoriją.

Vidurdienį, po festivalio atidarymo, visus susirinkusiuosius pasveikino ir savo folklorinių dainų paklausyti kvietė iš Vilniaus atvykęs ansamblis „Svirtis“. Taip pat vyko paskaita, skirta Žirgo metams paminėti, „Raitelio kultūros elementai kuršių kultūroje“.

„Džiugu, kad su krašto istorija galime susipažinti gyvai, savo akimis išvysti, kaip mūsų protėviai gyveno, kokiais amatais vertėsi ar kaip gynėsi nuo priešų“, – kalbėjo šio festivalio niekad nepraleidžiantis Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir pasidžiaugė, kad renginys sulaukia didžiulio susidomėjimo ne tik tarp vietinių gyventojų, bet ir atvykstančių svečių, o festivalio organizatoriams linkėjo, kad nepritrūktų energijos ir ūpo rengiant tokius įsimintinus susibūrimus.

Kuršių genties istorija

Festivalio organizatorė I. Šilgalytė visiems susirinkusiesiems priminė, kad tai yra istorinė vieta, nuo kurios prasidėjo Plungės istorija.

Kuršiai – baltų gentis, nuo VII–VIII a. gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dabartinės Latvijos vakaruose ir Lietuvos šiaurės vakaruose. Kuršiai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejyba, amatais, prekyba.

Nuo VII a. antrosios pusės iki XII a. kovojo su vikingais, o XIII a. viduryje buvo priversti pripažinti Livonijos ordino valdžią. XIII–XVII a. pietiniai kuršiai asimiliavosi su žemaičiais ir taip įsiliejo į bendrą lietuvių tautą, šiauriniai susiliejo su žiemgaliais bei lyviais ir sulatvėjo.

Kuršių genties vardą gana dažnai girdime Skandinavijos šalių istoriniuose dokumentuose, pradedant dar ankstyvaisiais Viduramžiais. O iš įvairių išlikusių rašytinių šaltinių galime matyti, kad kuršiai tuo metu ne tik gynėsi nuo aršesnių kaimynų ar mokėjo jiems duokles. Anaiptol – jie ir patys surengdavo plėšikavimus su laivais į kitas Baltijos jūros pakrantės šalis.

Šią gentį festivalio metu plačiau pristatė Kuršių genties rekonstrukcijos, amatų ir karybos klubas „Pilsots“, įsikūręs Mosėdžio mieste.

Klubo įkūrėjas Benas Šimkus visiems papasakojo apie žemaičių pirmtakus kuršius, jų kultūrą. Mosėdiškiai taip pat atsivežė įvairios ginkluotės: nuo peilių, strėlių, iečių ir kirvių iki dviašmenių plieninių kalavijų.

Svečiai iš užsienio

Šiais metais prie rekonstrukcijos klubo „Pilsots“ prisijungė ir svečiai iš Didžiosios Britanijos „Wulfheodenas“ bei „Winland“ iš Lenkijos. Įspūdingo stoto kariai, pasidabinę sunkiasvoriais šarvais, aštriais kalavijais, kirviais ir ietimis, ant Gandingos piliakalnio rengė įnirtingų dvikovų pasirodymus.

Amatininkai demonstravo, kaip iš vytelių pinami krepšiai, iš medienos drožiami mediniai indai ir stalo įrankiai, audžiamos juostos, kuriami gintariniai papuošalai, džiovinamos ir paruošiamos įvairios gydomosios žolelės, kuriami kiti rankdarbiai.

nuotrauka
Medžio apdirbimas – ypatingai kruopštus darbas, reikalaujantis atidumo ir meistriškumo
 

O vakare visų laukė įspūdingas Holmgango dvikovų taisyklių pristatymas ir parodomoji karių kova – tiek ji, tiek plieninių kalavijų garsai visiems paliko didžiulį įspūdį.