Liūdno veido Šateikių dvaro sodyba

Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to nuo­trau­kos
Bu­vu­si dva­ro alaus da­ryk­la lo­py­ta ši­fe­riu
Paveldui neabejingus piliečius liūdina daug kur Lietuvoje be priežiūros stovintys senieji, į Kultūros vertybių registrą įtraukti pastatai. Vienas iš tokių atvejų – Šateikių dvaro sodyba Plungės rajone.

Pliaterių pėdsakai

Šateikiai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1568 m., kai Žygimantas Augustas, Lenkijos ir Lietuvos karalius, padovanojo Šateikius Jokūbui Laškovskiui. Jo sūnus Mykolas šią valdą pardavė Prūsijos kancleriui Andeasui Fabricijui, po kurio mirties 1602 m. Šateikiai atiteko Lietuvos didžiajam maršalui Kristupui Mantvydui. Vėliau priklausė Skalvydams, Šverinams. 1664 m. J. Šverinas užstatė Šateikius grafui Vilhelmui Pliateriui, o nuo 1692 m. – jo sūnui Andriui Vilhelmui Pliateriui.

Matyt, Šverinai nesugebėjo grąžinti skolų, nes 1723 m. Šateikiai perėjo į Pliaterių rankas. Jie valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo ir paliko čia ryškiausius pėdsakus. Pirmosios žinios apie Šateikių dvarą atsirado XVII amžiuje. 1692 m. inventoriaus aprašyme jau minimi dvaro rūmai bei ūkiniai pastatai. Iki mūsų dienų išlikusio dvaro kūrėjai – grafai Pliateriai.

Šateikių dvaro sodyba yra valstybės saugomas kultūros paveldo kompleksas, kurį sudaro11 dalių: ponų namas, svirnas, oranžerija-sodininko namas, ledainės liekanos, namas, kluono liekanos, arklidė, alaus darykla, vandens malūnas, tvoros fragmentai, parkas. Dalis pastatų yra mediniai, dalis – mūriniai.

Ūkio darbuotojams – už pajus

Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė tarybinis ūkis. Po 1990 m. dauguma dvaro pastatų (sodybos svirnas, arklidės, alaus darykla, kluonas, namas, malūnas) išdalinti buvusio ūkio darbuotojams už pajus.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Telšių skyriaus specialistai ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl tikslių pajininkų nustatymo. Nustačius dalies jų asmenybes buvo surašomi reikalavimai pašalinti pažeidimus, raginimai savo turtą tinkamai prižiūrėti, rengiami susitikimai su pajininkais, Savivaldybės ir seniūnijos atstovais, aptariami įvairūs sprendimo variantai.

Kaip teigė KPD Telšių skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė, realybė buvo tokia, kad daugelis pajininkų – garbaus amžiaus, finansiškai nepajėgūs, o kiti jau mirę. Be to, nė vienas nebuvo šios nuosavybės teisiškai įregistravęs, o kai kurie raštiškai atsisakę savo dalies. Todėl daugelis ūkinių pastatų iki šiol neturi realių šeimininkų ir nyksta.

KPD Telšių skyriaus specialistų veikloje ši dvaro sodyba figūruoja kaip turinti daugiausiai neprižiūrimų pastatų. Specialistai neturi net kam surašyti reikalavimų pašalinti pažeidimus ar paraginti tinkamai prižiūrėti objektus. Išlikę pastatai nenaudojami arba naudojami ne pagal pirminę paskirtį.

Vilčių suteikiantys žingsniai

KPD vienas nepajėgus išspręsti susidariusios situacijos Šateikiuose, nepajėgė šios problemos išspręsti ir iki šiol formuotos Vyriausybės darbo grupės. Pasigesta buvo ir didesnio savivaldos dėmesio. Dar 2004 m. Valstybinės paveldosaugos komisijos išvažiuojamajame posėdyje Plungės rajono savivaldybei buvo pasiūlyta pagal kompetenciją parengti Šateikių ir kitų dvarų paveldo išsaugojimo planą, ieškoti galimybių pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Dvaro sodyboje ne kartą lankėsi Seimo nariai, KPD vadovybė. Šių vizitų metu Savivaldybė buvo raginama imtis ryžtingesnių žingsnių perimant dvaro sodybos pastatus savo žinion ir dairytis investuotojų.

Po įvairių raginimų ir diskusijų, po KPD Telšių skyriaus susirašinėjimo su Plungės rajono savivaldybės administracija, pasiekta, kad dėl šešių objektų jau yra pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Ji yra gana ilga, tačiau reikalinga ir suteikianti vilčių. Įteisinus kultūros paveldo objektų priklausomybę, galimi kiti žingsniai – savininkų, norinčių ir galinčių prikelti objektą naujam gyvenimui, paieška, objektų tvarkybos ir pritaikymo darbai ir pan.

Nepaisant liūdno Šateikių dvaro sodybos ūkinių pastatų likimo, dvaro sodyboje yra ir gerų pavyzdžių. Apleistą ponų namą įsigijęs savininkas jau ne vienerius metus tvarko pastatą, planuoja jį restauruoti ir pritaikyti kokiai nors veiklai.

Geriausiai išlaikytas – ponų namas