Naujausios
Paroda, skleidžianti šilumą
Antradienį apsilankęs vaikų bibliotekos erdvėse įkurdintoje parodoje ir išvydęs jos eksponatus, dažnas aiktelėjo – akį traukė precižiškai nudailinti medžio drožiniai: skulptūrėlės, samčiai, šaukštai, dubenėliai, kiti rakandai, austi takeliai, siuviniai ir servetėlės, smulkmeniškai išlankstytos popierinės gėlės, megztos suknelės, galinčios papuošti net išrankiausią damą. Dar labiau stebina tai, jog viską sukūrė regėjimo negalią turintys žmonės.
„Ši paroda dvelkia nepaprasta šiluma“, – džiaugdamasi bibliotekos erdves papuošusiais kūriniais kalbėjo jos vadovė Kristina Pilitauskienė bei kvietė parodos autorius tapti virtualios bibliotekos ELVIS skaitytojais bei mėgautis silpnaregiams ir neregiams skirta literatūra.
Plungės ir Rietavo krašto kūrėjais pasidžiaugė ir renginyje dalyvavęs Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. „Labai smagu, kad žmonės, kurie yra šiek tiek nuskriausti likimo, kažką daro, kuria. Kūryba yra dovana pačiam kūrėjui, nes jis tada gali realizuoti save, savo mintis, idėjas. Kartais pavyksta, kartais ne. Bet kokiu atveju tai yra galimybė tobulėti, galų gale – galimybė užsimiršti toje aplinkoje, kuri nėra ypatingai gera ir graži. Ši paroda skleidžia šilumą. Džiugu, kad jūs ne tik kuriate, bet ir nebijote savo kūrybos parodyti kitiems, – kalbėjo meras, atskirai padėkodamas LASS Šiaurės Rytų centro Plungės filialo vadovei Janinai Rupšienei – žmogui, sutelkiančiam šios organizacijos narius, degančiam noru padėti, kiekvienu pasirūpinti. – Ačiū tau už jautrumą ir empatiją“.
O pati J. Rupšienė sakė, kad viena nebūtų pajėgi nieko padaryti. Esą viskas pasiekiama tik puikios komandos, kurioje – daug kūrybingų žmonių, dėka.
„Matyti galima tik širdimi. O tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“, – kalbėdama apie neeilinę parodą, kurią galima ne tik pamatyti, bet ir pajusti, Antuaną de Sent-Egziuperi citavo vadovė.
Kūrybą pristato septyni autoriai
Iki rugsėjo 11-osios apsilankiusieji vaikų bibliotekoje galės pasigrožėti net septynių autorių kūriniais. 1940-aisiais gimusi Janina Buivydaitė parodą papuošė pagalvėlėmis ir maišeliais. Darbščiarankė prisipažino, jog nuo vaikystės teko dirbti įvairiausius darbus, bet labiausiai viliojęs rankdarbių pasaulis. Moteriai teko ir austi, ir pirštines siūti, ir mašinų guolius štampuoti. Dabar senjorė savo laisvalaikį skiria siuvimui, be to, aktyviai dalyvauja audimo užsiėmimuose. „Darbo visada randu. O dirbant ir širdis nurimsta“, – teigia moteris.
Kita kūrėja – meniškos sielos, be galo kūrybinga, ir, kaip pati sako, išmoninga Elvyra Rudelienė, į biblioteką atvežusi ne vieną pačios nuaustą skudurinį takelį. Elvyra prastai matė nuo vaikystės, tad teko anksti prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių ir daug ko išmokti. Ilgametė LASS draugijos narė sako gyvenanti taip, kaip širdis liepia ir kaip pačiai patinka. „Negalima gyvenime akis užmerkti ir namuose sėdėti. Kiek matai, tiek eik galvą iškėlęs, – pagal tokią taisyklę gyvena Elvyra, kuriai LASS draugija yra tarsi antri namai. – Turim, kur kibtis, dėl ko eiti į priekį. Susirenkame, pasikalbame, kavos išgeriame ir keiksmažodį pasakome – linksmiau. Juk vien apie maldas nekalbėsi“.
Onutė Žlibinienė parodos atidaryme nedalyvavo, tad jos gyvenimo istorijos nebuvo galima išgirsti. Tik jos bičiuliai pasakojo, jog prieš penkiolika metų pajutusi vis silpstantį regėjimą, šiandien Onutė stebina kruopščiai austais skuduriniais takeliais. Savo bičiuliams moteris yra prisipažinusi, jog audimas ją ramina.
Parodos metu ypač gražiai atsiliepta apie plateliškę Jolantą Kuizinienę, kurios megztos suknelės traukė kiekvienos renginyje apsilankiusios moters akį. Aistra megzti Jolantos nepaleidžia visą gyvenimą. Dar besimokydama šeštoje klasėje nusimezgė raštuotas ilgas kojines, kurios žavėjo net mokytojas. „Mezgimas – mano atsipalaidavimas, pramoga ir idėjų realizavimas. Mezgant sudėtingus raštus, skaičiuojant akis, nebelieka vietos liūdnoms mintims“, – sako plateliškė, 2017-aisiais surengusi ir autorinę savo darbų parodą.
O Liudmyla Havryskho parodą praturtino nepaprasto grožio popierinėmis gėlėmis, apie kurias kalbėdama moteris nedaugžodžiavo. „Prie jų daug darbo“, – tepasakė. Ir abejonių dėl to nekyla – kiekviena gėlelė atrodo tarsi tikra, ką tik nuskinta iš darželio ar laukų. Anksčiau Liudmyla ir megzdavo, bet stipriai suprastėjus regėjimui to daryti nebegali.
Parodoje dėmesį kaustė ir įvairūs drožiniai. Vienas jų autorių – staliaus-dailidės profesiją turintis Algirdas Dobrovolskis. Silpnai matantis vyras pasakojo kuriantis savo darbelius apčiupinėdamas pirštais. „Jei kas negerai, tobulinu, taisau, bet po to ir vėl viską iš naujo pirštais tikrinu“, – pasakojo Algirdas ir pridūrė, kad ir žmona jam padeda – apžiūri jo darbus, patikrina.
Kiekvieną savo drožinio lopinėlį pirštais liečia ir kitas medžio drožinių autorius – Adomas Šiaulys, parodoje pristatantis medinius šaukštus, samtelius, lenteles, dubenėlius. Anksčiau mūrininku dirbęs vyras pasakojo regėjimo netekęs užklupus sunkiai ligai. Laimei, ji Adomo nepalaužė – vyras su šypsena sutinka kiekvieną dieną, mėgaujasi tuo, ką daro, ir gyvena vis naujomis idėjomis bei užmojais. „Darau, kaip širdis sako, kaip pačiam patinka. Muzikuoju, improvizuoju, mokausi vis kažko naujo“, – sakė drožėjas, kuris per parodą drauge su kolektyvu „Babrungėlis“ dar ir užgrojo.
