Minint Gedulo ir vilties dieną – atminties akcija

Gintarės KARMONIENĖS nuotrauka
Plungės krašto žmonės, vienaip ar kitaip paliesti tremties
Birželio 14-ąją, minėdami Gedulo ir vilties dieną, kasmet prisimename ir pagerbiame tuos, iš kurių buvo atimtas brangiausias turtas – laisvė ir galimybė gyventi gimtojoje žemėje. Trečiadienį pasitiktos 82-osios šios dienos metinės. Ta proga per visą šalį nuvilnijo įvairių renginių programa, kurios metu jau aštuntąjį kartą visuomenė kviesta prisidėti prie atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ ir kitaip prisiminti nukentėjusiuosius nuo sovietų represijų, jų išblaškytus gyvenimus bei neretai tragiškus likimus. Birželio 14-oji – diena, kai 1941-aisiais Sovietų Sąjunga pradėjo masinį Lietuvos gyventojų trėmimą, – prisiminta ir Plungėje.
Plungės kultūros centro nuotrauka
Minėjimo Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios švenoriuje akimirka

Vis dar gyvi prisiminimai

Kaip ir ankstesniais metais, Gedulo ir vilties diena mūsų mieste prasidėjo renginiu prie Laisvės paminklo, šalia kurio dar iki minėjimo išsirikiavo būrys plungiškių. Tai – vienaip ar kitaip tremties paliesti mūsų krašto žmonės, kurių širdis vis dar spaudžia širdgėla dėl jų pačių ir kitų tautiečių sudaužytų gyvenimų, prarastų artimųjų, amžino įšalo žemėje atgulusių brangių žmonių.

Jaunesni plungiškiai, kurių šeimų neaplenkė ši skaudi likimo rykštė, apie masinius žmonių trėmimus žino tik iš artimųjų pasakojimų, o vyresnieji savo kailiu patyrė, ką reiškia būti išplėštam iš namų, gimtosios žemės, atskirtam nuo brangių žmonių, sugrūstam į gyvulinį vagoną ir išsiųstam į nežinią.

Ne vieno kraštiečio atmintyje vis dar gyvi prisiminimai, kuomet į namus įsiveržę lediniais žvilgsniais kiekvieną smelkę rusai sujaukė ir iki tol ramią bei jaukią namų erdvę, pripildė ją nerimu, o čia gyvenusiųjų širdis – išgąsčiu bei baime. Iš atminties neišdilo ir širdį veriantis skausmas, paskutinį kartą minant namų slenkstį, už kurio laukė traukinių stotis ir ilga kelionė į Rusijos gilumą.

Tremtin prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius siųstos ištisos šeimos ir pavieniai žmonės, dažnu atveju su savimi spėję pasiimti keletą svarbiausių daiktų ir riekę duonos. Su tokiu turtu tautiečiai iškeliavo į pačias atokiausias Sibiro vietas, kur vėliau vienintele paguoda tapo sielą draskę, tačiau stiprybės teikę prisiminimai apie toli likusią tėvynę.

Skambėjo tremtinių pavardės

Pirmieji masiniai trėmimai į Sibirą prasidėjo ankstyvą 1941-ųjų birželio 14-osios rytą. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius. Išvežta tūkstančiai žmonių, dalis jų po ilgų metų tremtyje grįžo į Lietuvą, o kitiems likimas lėmė likti svetimoje žemėje.

Tremtį išgyvenusių tautiečių pavardes bei jų likimus buvo galima išgirsti atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ metu. Nemažai jų perskaityta ir Plungėje, prie Laisvės paminklo. „Gelžinienė Julė – grįžo, Lūža Romanas – grįžo, Mačernienė Liudvika – mirė, Garbenčius Zigmas – nėra duomenų“, – skambėjo iš vietos valdžios atstovų, kultūros darbuotojų, moksleivių ir kitų prie akcijos prisijungusių plungiškių lūpų.

Prieš pavardžių skaitymus, tremtiniai ir karo Ukrainoje aukos pagerbtos visuotine tylos minute. Vėliau į minėjimo dalyvius kreipėsi Plungės rajono buvusių tremtinių nevyriausybinės organizacijos „Paliesti tremties“ pirmininkė Aniceta Grikšienė, pirmiausia pasidžiaugusi, jog į minėjimą susirinko būrys mokinių.

„Šiandien, minėdami 82-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines, stabtelime ir pagerbiame nuo tremties bei kalinimo nukentėjusių tautiečių atminimą. Kuriame ateitį tremties ir kalinimo istorijai visoje Lietuvoje, perskaitydami daugiau 100 tūkstančių pavardžių. Atminimo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ šiais metais organizuojama ne tik Lietuvoje – jau nuo pernai ji vyksta ir Briuselyje, Europos parlamente, ten taip pat yra skaitomos lietuvių pavardės. Tai – europarlamentarės Rasos Juknevičienės iniciatyva. Jos dėka apie mūsų kančias, išgyvenimus žino ir Europoje“, – kalbėjo pirmininkė ir dėkojo, jog prie akcijos prisijungė ne tik miesto mokyklos bei kultūros įstaigos, bet ir rajono. Nukentėjusiųjų nuo represijų pavardės skaitytos ir Alsėdžiuose, Žemaičių Kalvarijoje, Kuliuose ir kitur.

Gedulo ir vilties dienos minėjime dalyvavo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, anot kurio, ta tauta, kuri nežino savo istorijos, priversta kartoti padarytas klaidas, todėl itin svarbu, kad mūsų istoriją žinotų jauni žmonės, nes tik jie yra mūsų „valstybės perėmėjai“.

Mero teigimu, ši diena labai skaudi, bet net ir po jos mūsų tauta sugebėjo atsikelti. „Ne tas stiprus, kuris smogia, o tas, kuris sugeba tai atlaikyti“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.

Poezijos ir dainų vakaras

Vakare plungiškiai Gedulo ir vilties dienai skirtus renginius pratęsti kviesti į Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Šventovėje aukotos šventos Mišios, kurių metu giedojo Plungės kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras „Tėvynės ilgesys“, vadovaujamas Rūtos Černeckienės.

Po Mišių plungiškiai rinkosi bažnyčios šventoriuje, kur gražų renginį dovanojo Plungės kultūros centro meno kolektyvai: tas pats „Tėvynės ilgesys“, vokalinis ansamblis, dainavimo studija „Hello“ bei talentingieji teatro „Saula“ aktoriai.

Į šventinę programą įsiliejo ir Plungės trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblis „Širdies melodija“.