Naujausios
Liepos 6-osios – Valstybės dienos – vakarą susirinkę apžvalgos aikštelėje, plateliškiai klausėsi Platelių ir Telšių meno mokyklų mokinių pučiamųjų orkestro, vadovaujamo mokytojų Lino Senkaus ir Dariaus Jurgučio. O dramos mėgėjai Laura ir Tadas Mikašauskai, Daiva Gricienė, Rigonda Pereverzeva ir Ovidijus Balandis suvaidino aktoriaus ir režisieriaus Roberto Lenartavičiaus pagal Stanislavos Stripinienės knygą „Platelių žemės atmintis“ sukurtą varpų gabenimo į Platelius istoriją. Pats Robertas įkūnijo ežero ponaitį (galbūt velniuką), kuris saugo ežero turtus ir baudžia tuos, kurie jo negerbia. Po inscenizacijos, grojant orkestrui, visi susirinkusieji sugiedojo „Tautišką giesmę“.
Kitą, liepos 7-osios, vakarą muzikos mylėtojai sėdo į įvairiausias plaukimo priemones: jachtas, valtis, vandens dviračius, net irklentes bei baidares, ir, sekdami plaustą, ant kurio susėdę grojo kvintetas „Bras spalvos“ (Vilnius), suplaukė prie Pilies salos. Čia, užuovėjoj, ramiai plūduriuodami, klausėsi puikių muzikantų atliekamų melodijų. Žinoma, pirmieji atplaukė „grafų provaikaičiai“, kurie gerdami šampaną linksminosi jachtos denyje ir stebėjo „Oktopuso“ narų pastangas surasti nuskendusį varpą. Tad varpo legenda tęsiasi...
„Oras kaip užburtas – nė debesėlio,“ – džiaugėsi trečiosios festivalio dienos – liepos 8-osios – vakarą prie jachtų klubo atvykę ištikimiausi festivalio svečiai. O pažiūrėti ir išgirsti ir tądien tikrai buvo ką: perkusininkų duetas UDU (Nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai Andrius Rekašius ir Sigitas Gailius) iš Vilniaus su programa „Ritmo banga“ stebino didžiuliais instrumentais ir netikėčiausiomis profesionaliomis improvizacijomis.
Žiūrovai negailėjo plojimų ir nepaleido lengvai atlikėjų nuo scenos: nors ir suplukę nuo kaitrios saulės bei nepertraukiamo grojimo, jie laimingi šypsojosi ir kartojo žmonėms patikusias melodijas.
Po širdį atgaivinančių bei perkusijos ritmų improvizuotos scenos gilumoje kažkaip švelniai, lyg nedrąsiai sugaudė keistoki garsai. Tai „grojo“ Pijus Džiugas Meižis – eksperimentinės elektro-akustinės muzikos kūrėjas ir atlikėjas, įgarsinantis, kaip pats teigia, „susikaupimo ir savęs pažinimo valandas“.
Renginio vedėjas aktorius R. Lenartavičius pakvietė klausytojus ateiti arčiau, patogiai įsitaisyti pačioje scenoje ir atsipalaiduoti. Ir tikrai – šios muzikos garsai tarsi sklido iš mūsų pačių, norėjosi užmerkti akis ir leisti skristi mintims. Neliko rūpesčių, tarsi visiems čia ir dabar prasidėjo atostogos. O rausva, gelsva, žalsva ir kitos spalvos, apšviesdamos scenos vidų, tarsi papildė garsų simfoniją, kuriai klausytojai – vieni atsigulę, kiti sėdom surėmę nugaras – buvo visiškai atsidavę.
Po daugiau nei valandą trukusio Pijaus koncerto, temstant, suskambo varpas, kuris kvietė į dar kitokių garsų šalį. Skambant baltarusių Juros Donskovo ir jo draugo Dimos Popovo būgnų melodijoms, nuo kalniuko žemyn elegantiškai ėmė leistis septynetas mergaičių su šviesiais keramikiniais varpeliais rankose. Juos, papuoštus kiekvienai Platelių ežero salai būdingu akcentu, pagamino Platelių meno mokyklos mokiniai su mokytoja Lina Ruginiene.
Šiuos varpelius buvo galima pamatyti pirmąją festivalio dieną gražiai kabančius improvizuotose Meistro (varpų) dirbtuvėse. Dabar įspūdingai aprengtos meno mokyklos mokinės bei juodai pasidabinusi (gal pilies karalienė?) šokėja Justė Ragainytė fakelu uždegė sukrautą laužą. Mergaitės iškilmingai varpelius sukabino aplink.
Šią mados kolekciją pavadinimu „Ežero varpas“ parengti padėjo ir Lina Galminaitė-Blanchot, jau seniai žinoma kaip meniškų dalykų kūrėja. Muzikantai taip energingai ėmė groti afrikietiškais būgnais, kad nejučia visi aplinkui ėmė striksėti. Taip tą baigiamąjį vakarą šokantieji tikrai nešalo, o kiti galėjo pasišildyti prie varpeliais apsupto laužo, tarsi simbolizuojančio laimingą varpo legendos pabaigą, o gal kaip tik prasidedančias mažųjų salos varpelių istorijas?
Visi festivalio „Muzika ant vandens“ dalyviai buvo apdovanoti rėmėjų – UAB „Linomeda“ – dovanėlėmis.
„Dėkojame visiems. Kiekvieno jūsų buvimas mums labai svarbus. Dėkojame, kad leidžiate mums eksperimentuoti ir priimate idėjas plojimais, šypsenomis, gražiais žodžiais ar pastebėjimais, skatinančiais mus tobulėti“, – dėkojo festivalio organizatoriai Aliona ir Aivaras Alminai.
O vienas visus festivalio renginius stebėjęs svečias paskutinį vakarą retoriškai paklausė: „Kas toliau?“ Atakymą tikrai išgirsime kitąmet ant vandens...
