„Neprisitaikėlio menas“ Plungės Oginskių rūmuose

Aušros DIRVONSKIENĖS nuotrauka
Vaidotas Žukas prie savo paveikslų
Balandžio 10 dieną Žemaičių dailės muziejuje, įsikūrusiame istoriniuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, atidaryta paroda „Neprisitaikėlio menas. Vaidotas Žukas: kūrėjas ir kolekcininkas“. Renginio metu įžanginį žodį tarusi muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė priminė, jog pirmoji šio menininko paroda Plungėje surengta prieš 25 metus, dabar eksponuojamas įspūdingas kiekis – net 220 darbų. Pamatyti juos Žemaičių dailės muziejuje bus galima iki rugpjūčio 10 dienos.

Sovietmečiu slėpėsi Žemaitijoje

Renginį pradėjo Platelių meno mokyklos mokytojų kvartetas. Parodos autorių sveikino ne tik muziejaus direktorius Robertas Šimkus (tiesa, jo kalba skambėjo iš ekrano, nes buvo išvykęs), bet ir buvęs direktorius Alvidas Bakanauskas, Rietavo muziejaus vadovas Vytas Rutkauskas, vicemeras Žydrūnas Purauskis, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir kiti, prisidėję prie parodos įgyvendinimo. Šiltuose sveikinimo žodžiuose ne kartą pabrėžta menininko drąsa, vertybinis nuoseklumas bei jo indėlis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą.

V. Žukas gimė 1956 metais Kaune. 1980 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute, tačiau nuo pat kūrybinio kelio pradžios išsiskyrė savo kritišku požiūriu į sovietinę ideologiją. Jis nesutiko tarnauti sovietinėje armijoje, todėl kurį laiką reikėjo slapstytis. Kaip pats sakė, tam idealiai tiko mūsų kraštas: „atvykę su šeima į Žemaitiją, kokiame nors kaime galėdavom ištirpti šitoj žemaitiškoj substancijoj“.

Jo menas, alsuojantis individualizmu, religiniais simboliais ir laisvės dvasia, visiškai neatitiko tuometės sistemos reikalavimų. Dėl to menininkas ilgą laiką buvo ignoruojamas – jo darbai nebuvo eksponuojami, jis negalėjo dirbti pagal specialybę.

Vis dėlto tai kūrėjo nesustabdė – V. Žukas aktyviai kūrė, dalyvavo pogrindinėje kultūroje, o vėliau tapo ne tik žinomu tapytoju ir freskų meistru, bet ir kultūros paveldo puoselėtoju, kolekcininku bei meno žurnalistu. Jo kūrybinis kelias – tai ryškus neprisitaikymo, vertybinio nuoseklumo ir asmeninės laisvės pavyzdys.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. balandžio 18 d. numeryje (Nr. 30).