Naujausios
Kaip pasakojo menininkas, sumanymas „Plūduriuojanti žemė“ pirmąsias apčiuopiamas formas įgavo 2000-aisiais. Nuo tada po šia vėliava menininkų duetas įvairiose Prancūzijos ir kitų šalių erdvėse eksponavo įvairius savo darbus, dažnai – didžiulių gabaritų instaliacijas, apjungiančias skulptūrą, muziką, videomeną ir kitus žanrus.
Narvaišiuose savaitę laiko praleidęs B. Lacombe atskleidė su meno kūrinių kapinių sumanytoju ir įkūrėju J. Laiviu susipažino 2006 metais, pastarajam studijuojant Prancūzijoje. „Neseniai iš bendrų pažįstamų išgirdau apie Juozo įkurtas meno kūrinių kapines. Mūsų bendras bičiulis papasakojo čia viešėjęs ir palaidojęs savo sumanymą. Nuo tada ėmiau svarstyti, kad ir aš galėčiau sudalyvauti.“
Į Lietuvą menininkas skrido neturėdamas konkretaus sumanymo, ką palaidos, ir tik atvykęs į Narvaišius bei pamatęs meno kūrinių kapines nusprendė, kad čia būtų puiki vieta įamžinti jo bei bičiulės S. Dejode projektą „Floating land“ ir tokiu būdu galutinai su juo atsisveikinti. Šį atsisveikinimo momentą simbolizuoja akmeninis antkapis, primenantis senas kapines, apželdintas samanomis.
„Laikas bėda, gyvenimo aplinkybės keičiasi. Pamažu atėjo suvokimas, kad reikia pasirinkti naują kryptį. Kokia ji bus? Kol kas dar sunku pasakyti, tačiau aišku viena, kad noriu daugiau dirbti su žmonėmis, organizuoti parodas, pasirodymus, renginius“, – kalbėjo prancūzas.
Milijoniniame Marselio mieste gyvenantis Bertranas neslėpė susižavėjimo Lietuva, kurioje jis vieši pirmą kartą, o ypač Laivių sodyba, įsikūrusia atokiame vienkiemyje. „Dažnas prancūzas svajoja apie tokį gyvenimą gamtos apsuptyje, galimybę pačiam užsiauginti daržovių, galbūt net išvysti iš miško atbėgančius vilkus. Tai skamba kaip visiška egzotika, bet pabuvęs čia supratau, kad tokia yra čia gyvenančių žmonių realybė“, – kalbėjo svečias, Laiviams papasakojus nelinksmą istoriją apie vilkų papjautas jų avis.
Šį kartą Narvaišiuose Bertranas praleido savaitę, tačiau sakė turintis viltį čia sugrįžti. Šis noras nesunkiai įišsipildytų, jei J. Laiviui pavyktų įgyvendinti sumanymą savo sodyboje įkurti menininkų rezidenciją. Jau dabar šį atokų gamtos kampelį yra atradęs ir pamilęs ne vienas kūrėjas iš Lietuvos ir užsienio, tad sodybos šeimininkai sakė turintys norą sukurti čia sąlygas svečiams gyventi ir kurti bei dalintis savo kūryba su kitais.