Paroda, primenanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Mažosios Lietuvos istoriją

Vlado GAUDIEŠIAUS nuotr.
Parodą pristatė pats jos autorius R. Borisovas
Daugiau kaip aštuonis mėnesius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose eksponuota klaipėdiečio dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos viduramžių paveldas“ tęsia savo kelionę po Lietuvą. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga dalis šios ekspozicijos darbų pasiekė ir Rietavą.

R. Borisovas gimė 1949 m. Vilniuje, pačiame senamiesčio centre, Skapo gatvėje. Čia prabėgo ir jo vaikystės dienos, išvaikščioti visi senamiesčio kampeliai, daugybę kartų apžiūrėti architektūrinio paveldo paminklai. Kai kuriais iš jų galima pasigrožėti ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje eksponuojamoje parodoje: Aušros vartai, Katedros požemiai, Pranciškonų bažnyčia...

Tačiau didžioji parodos dalis skirta buvusio Karaliaučiaus (šiuo metu Kaliningrado) istorinio-architektūrinio peizažo įamžinimui. Pasak parodos autoriaus, Karaliaučių jis pirmą kartą pamatė 1965 m. savo tėvo tarnybinės komandiruotės metu. Šioje išvykoje šešiolikmetį Romaną kerėte pakerėjo Rytprūsių krašto peizažas, kitados didingų pastatų griuvėsiai. Nuo tada jo kelionės po Mažosios Lietuvos arba Rytprūsių žemę tęsiasi jau penkiasdešimt metų.

Dailininko žodžiais tariant, „dabar, tikriausiai, nėra nė vienos Vokiečių ordino pilies, kurios liekanų nebūčiau pavaizdavęs savo darbuose. Šie paveldo objektai man atrodo tarsi gyvi kankiniai...“

R. Borisovo akvarelės išskirtinės. Iš jų lyg fantastiniame filme išnyra pribloškiantys tikroviški vaizdiniai: piktžolėmis apžėlę, apleisti kitados derlingi laukai, tušti, skeveldrų išvarpytomis sienomis kaimų ir miestų statiniai, bestiklės didingų pilių ir katedrų langų angos, suaižėjusios sienos, ant stogų griuvėsių augantys medeliai – visa tai gaubia paslapties šydas, skausminga nostalgija buvusiam šio krašto grožiui.

Parodoje galima pasigrožėti ir LDK architektūrinio paveldo siluetais dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Čia Romanas yra nuliejęs Naugarduko, Alšėnų, Krėvos, Lucko, Miro pilių akvareles. Į jas žvelgdami galime prisiminti, kad Krėvos pilyje 1385 m. Jogaila pasirašė aktą, kuriuo įsipareigojo apsikrikštyti, tuoktis su Lenkijos karalaite Jadvyga ir sujungti visas LDK žemes su Lenkija.

Naugarduko pilyje kurį laiką buvo karaliaus Mindaugo rezidencija. Pasak kai kurių istorikų, jis čia buvo ir karūnuotas. Tiesa, XIV a. Vytautas šią pilį perstatė, paversdamas ją galingu LDK forpostu. Iki mūsų dienų išlikę Vytauto pilies kuorų likučiai primena jos didybę.

Rietavo muziejininkams – ir ne tik jiems – ypač malonu, kad greta kitų paveikslų šioje parodoje galima pasigrožėti ir kunigaikščių Oginskių rezidencijos Rietave rūmų akvareliniu vaizdu. Jis pasiliks mūsų muziejuje ir tada, kai ši puiki paroda iškeliaus į kitus miestus (paroda muziejuje veiks iki spalio).