Naujausios
Pasijuto nustumti į šalį
Asociacija „Šokantys plungiškiai“ nori pastatyti dvi po maždaug 50–60 kg sveriančias ir 60-ies cm ilgio bronzines klumpes, kurios būtų skirtos visiems šokusiems ir šokantiems bei gerbiantiems lietuvišką šokį žmonėms.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis sakė, jog „Šokančių plungiškių“ prašymas gautas jau senokai. Tik visą laiką buvo mėtomas it karšta bulvė, kol galiausiai pasiekė Kultūros ir meno tarybą. Ši sumanymui neprieštaravo, tik pasijuto nustumta į šalį, mat klausimo dėl paties klumpių pastatymo nebuvo. Prašyta tik aptarti kitus niuansus: meninius sprendimus, pasirinktą vietą.
Daugiausia diskusijų esą ir kilo būtent dėl pastarosios. Daug kam buvo neaišku, kodėl tas klumpes norima pastatyti Senamiesčio aikštėje. Prisiminta, jog prieš kelerius metus ten pat norėta įkurdinti paminklą švietėjams, tačiau pedagogams tada pasiūlyta rasti kitą vietą. G. Rimeikis sakė, kad per Kultūros ir meno tarybos posėdį būtent dėl to ir nepavyko vieningai susitarti.
Tą patvirtino ir viena iš minėtos Tarybos narių Jolanta Skurdauskienė. Pasak jos, tokie objektai negali būti statomi be tam tikrų leidimų ar pritarimų. Esą šis klausimas apskritai dar turėtų būti svarstomas, pasitelkiant atitinkamus specialistus.
Nesutarimai dėl vietos
O štai Savivaldybės vyriausiajam architektui Tomui Jociui pasirinkta vieta jokių abejonių nesukėlė. Esą logiška „Suvartukui“ skirtas klumpes įkomponuoti į bendrą Senamiesčio aikštės kontekstą, kuriame – ir Kultūros centras.
„Renkantis vietą atminimo ženklui ar paminklui, svarbu rasti objekto ir vietos sąsajų. Šiuo atveju ryšys – akivaizdus. Visai kitaip buvo su paminklu švietėjams. Dėl to pedagogams ir siūlėme jį statyti kad ir prie pirmosios Plungės mokyklos“, – kalbėjo architektas.
Šią poziciją palaikė ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Gediminas Norvaišas. Anot jo, pasirinkta vieta – ideali, nes įsispyrus į tas klumpes Plungės senamiestis bus kaip ant delno. Matysis ir bažnyčia. Su tuo sutiko ir vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė, kalbėjusi, kad labai svarbu, jog žmogus, įšokęs į klumpes, pamatytų, kur visą gyvenimą vyko „Suvartuko“ veikla.
„Esu plungiškė ir kuo puikiausiai žinau, kad šokama buvo ne toje vietoje“, – pareiškė į diskusiją įsitraukusi komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė. Ji suabejojo, ar klumpėms pasirinkta išties tinkamiausia vieta.
„Ačiū už išsakytas mintis, bet...“
Dėl to abejonių kilo ir administracijos direktoriaus pavaduotojui Mantui Česnauskui. Jam apskritai buvo nesuprantama, ką asociacijos prašymas dėl paramos veikia Švietimo, kultūros ir sporto komitete, kuris nei pinigus skirsto, nei prašomos bronzos turi.
„Nėra jokių specialistų išvadų. Tai – neišdiskutuota tema“, – įsiterpė J. Skurdauskienė, pasak kurios, visi jaučiasi tarsi spaudžiami į kampą.
Dar didesnį spaudimą kai kurie posėdžiavusieji pajuto pasisakius merui Audriui Klišoniui. „Aš nesu kilęs iš Plungės, bet 30 metų čia gyvenu. Ir man atrodo, kad jeigu komitetas šiandien nepritartų sprendimui įamžinti „Suvartuką“, tikrai kiltų skandalas. Ačiū už išsakytas mintis, bet, manau, kad „Suvartukas“ su visa savo istorija yra to nusipelnęs. Reikia jį įamžinti“, – nutraukdamas visas diskusijas pareiškė savivaldybės vadovas.
To užteko, kad dauguma komiteto narių pritariamai palinksėtų galvomis, palaimindami asociacijos prašymą.
M. K. Čiurlionio dovana Plungei
Pačiai idėjai neprieštaravo ir kitą dieną posėdžiavę Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai. Jiems tik kilo klausimas, kuriuo keliu geriau eiti: skirti asociacijai lėšų bronzai įsigyti ar duoti prašomą kiekį šio metalo iš Savivaldybės rezervo.
Administracijos direktorius Mindaugas Kaunas išaiškino, kad antrasis kelias gali būti keblokas, mat tik dalis Plungėje saugomos bronzos priklauso Savivaldybei. Kita dalis – Vyriausybės nuosavybė.
Direktorius kalbėjo, kad reikėtų pagaliau sutvarkyti šį reikalą ir Vyriausybės dalį išpirkti, tačiau meras pastebėjo, kad tai gali būti sudėtinga. Pasak jo, 50–60 kg sveriantys bronzos lydinių luitai Plungei buvo skirti lieti paminklui, kuris įamžintų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą. Tad, jo žodžiais, kol Vyriausybės kanceliarijai pavyks išaiškinti, kad dovanotasis metalas pasitarnaus ne šio dailininko ir kompozitoriaus, o „Suvartuko“ atminimui, prireiks daug laiko ir diplomatinių gebėjimų.
Bronzos atsiradimo Plungėje istoriją atskleidė komiteto narys Liudas Skierus. Anot jo, šio metalo parūpino buvęs Vyriausybės kancleris plungiškis Rimantas Vaitkus, išgirdęs, kad Plungiškių draugija ruošiasi lieti paminklą M. K. Čiurlioniui.
Vis dėlto galiausiai nuspręsta paminklą kaldinti iš marmuro. O iš atlikusios bronzos dabar planuojama išlieti vazas, kurios papuoš neseniai atnaujintą Laisvės paminklą, ir, panašu, I. Baltikauskaitės sumanytas klumpes.
„Tai bus Čiurlionio dovana Plungei“, – sakė L. Skierus ir paragino Savivaldybės administraciją dėl bronzos nuosavybės klausimų kreiptis į dabartinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį – jis taip pat kilęs iš Plungės rajono, tad gal padės šiuose reikaluose.