Naujausios
Linkėjo mėgautis skrydžiu
Šventę pradėjęs Platelių seniūnas Robertas Šimkus kalbėjo, kad kai pasklido žinia, jog Plateliams teks garbė ir atsakomybė visus šiuos metus nešti mažosios kultūros sostinės vėliavą, neretai išgirsdavęs klausimą – tai ar nebaisu?
„Iki šios dienos tai priminė pasiruošimą ilgai kelionei, artėjančiam nuotykiui, kada ne viskas iki galo aišku, nesi tikras, ar įsidėjai visus būtinus daiktus, ar galioja pasas ir ar nepamiršai lėktuvo bilietų, tikrini ir skaičiuoji, ar užtektinai pasiėmei pinigų ilgai kelionei. Bet šiandien, kai kelionė jau prasidėjo, supranti, kad iš šio „lėktuvo“ pusiaukelėje neišlipsi, o iki galutinės stotelės laukia ilgas skrydis. Tai baugina, bet pažvelgiu į kairę bei dešinę ir matau, kad nesu vienas – šalia sėdi daugybė nuostabių žmonių, kurie negailėdami jėgų ir laiko keliauja kartu. Belieka tik atsipalaiduoti ir mėgautis skrydžiu“, – kalbėjo seniūnas ir pakvietė visus kartu būti šios metus truksiančios kelionės pakeleiviais.
O į pirmąjį žygį plateliškiai išsiruošė su gausiu būriu kultūrai neabejingų žmonių. Šventinį vakarą gausią publiką džiugino Plungės kultūros centro simfoninis orkestras, vadovaujamas Ievos ir Pauliaus Lygnugarių. Orkestro atlikėjai tą vakarą buvo paruošę ne vieną netikėtą pasirodymą su Platelių kultūros centro folkloro ansambliu „Platelē“, Platelių meno mokyklos mokiniais Elija Rekašiūte ir Emilija Tarasevičiūte bei absolventu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentu Adrijumi Alminu, Liepijų mokyklos solistėmis Paulina Šatkauskaite, Viktorija Ramonaite ir vokaliniu ansambliu „Savi“, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokiniu Titu Lapkausku.
Linkėjo ir kurortinės teritorijos vardo
Atlikėjus scenoje keitė sveikintojai, kurių tą vakarą į Platelius sugužėjo ne ką mažesnis pulkas. Pirmasis sveikinimo žodį taręs meras Audrius Klišonis pasidžiaugė pilna sale žiūrovų ir priminė, kad tą dieną minima ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena, be to, atskriejo žinia, jog plungiškiui Andriui Kulikauskui buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. „Tai dar kartą mums primena, kad dykumoje niekas neauga, o tokie talentai gali atsirasti tik derlingoje, kultūros pilnoje žemėje.“
A. Klišonis pasidžiaugė, kad mažosios kultūros sostinės simbolis – gaidys – šįkart nusileido Plateliuose, o prieš tai pabuvojo Žemaičių Kalvarijoje, Kuliuose, Žlibinuose ir Alsėdžiuose. Esą Lietuvoje nėra kitos tokios savivaldybės, kurios net 5-iems miesteliams būtų tekusi tokia garbė.
Meras linkėjo plateliškiams įgyvendinti visus sumanymus ir kad tie sumanymai sulauktų didelio palaikymo, kad salės būtų pilnos žiūrovų ir aidėtų nuo plojimų.
Prie sveikinimų prisidėjęs administracijos direktorius Mindaugas Kaunas siūlė šiemet Platelius vadinti ne mažąja, o didžiąja kultūros sostine, o miesteliui palinkėjo netolimoje ateityje pasipuošti dar ir kurortinės vietovės titulu. „Žinau, kad bus daug darbo, bet su šita komanda Plateliai tikrai parodys, ką gali, ir kitais metais tiems, kas perims mažosios kultūros sostinės vardą, bus sunkiau jums prilygti, nes būsite gerokai iškėlę kartelę“, – sakė M. Kaunas.
Na, o Seimo narys Jonas Varkalys stebėjosi, kad renginiai Plateliuose visad išsiskiria dalyvių gausa: „Plateliškiai, jūs turite viską, kas yra reikalinga: turit ežerą, nacionalinį parką, gražią bažnytėlę ir daug nuostabių žmonių. Šiandien esate visų mūsų kultūros sostinė – sveikinu jus su tuo.“
Vasario 16-osios proga Seimo narys įteikė padėkos raštą Platelių bendruomenės pirmininkei Rigondai Pereverzevai.
Žvilgsnis į praeitį
Renginį vedusi aktorė Virginija Kochanskytė visus susirinkusiuosius pakvietė trumpam prisiminti Platelių praeitį, paklaidžioti po istorijos labirintus. Pirma stabtelėta ties 1450 metų kalendoriaus lapeliu, kada Plateliai paminėti pirmą kartą. Tuomet miestelis buvo įsikūręs arčiau ežero, Šventorkalnyje. Miestelėnai valdė ir Veršių salą, o Pilies saloje dar stovėjo medinė jau apgriuvusi pilis. Ją su Šventorkalniu jungė tiltas, kurio poliai po vandeniu išlikę iki šių dienų.
1792 metais karalius Stanislovas Poniatovskis Platelių miesteliui suteikė Magdeburgo teises ir herbą, kuriame pavaizduotas šventasis Petras. Prisiminta, kad čia gyventa ir grafų Šuazelių-Gufjė, kurie Platelių dvarą valdė iki pat 1940 metų.
Buvo laikai, kai miestelyje veikė 5-ios vilnų karšyklos, odos dirbtuvės, net restoranas ir kepykla, degtinės parduotuvė, 9-ios žydų ir 4-ios lietuvių krautuvės, plytinė. Nuo 1991-ųjų įsikūrė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, kuri iki šiol daug prisideda, siekiant išsaugoti senąsias tradicijas, jos dėka Plateliai iki šiol garsėja Užgavėnių ir Joninių šventėmis, kurias puošia nuo senų laikų mus pasiekusios apeigos.
V. Kochanskytė visus pakvietė prisiminti garsius žmones, kuriuos pagimdė ir užaugino Platelių kraštas: kraštotyrininkes Mariją Vasiliauskienę ir Stanislavą Stripinienę, mąstytoją Justiną Mikutį, istoriką Juozapą Mickevičių, jachtų klubo įkūrėjus Petrą Sadauską, Stasį Žukasuką ir Anicetą Leipų, menininkus Liudą Truikį, Leonardą Kuleikį, Igną Budrį, Stanislovą Riaubą, Reginą ir Justiną Jonušus.
Dėkojo svečiams ir namiškiams
Su dovanomis į renginį atvykęs kaimyninių Alsėdžių, kurie pernai nešė mažosios kultūros sostinės vėliavą, bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis sakė su baltu pavydu žiūrintis į žmonių pilną salę. Jis pažadėjo visokeriopą pagalbą, jei tik plateliškiams jos prireiks.
Pasidžiaugti gražia švente atvyko ir Lietuvos kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, Plungės bendruomenių asociacijos bendruomenės pirmininkė Rima Jokubauskienė bei Žemaičių Kalvarijos bendruomenei vadovaujantis Bronius Kleinauskas.
Platelių bendruomenės pirmininkė R. Pereverzeva dėkojo jiems visiems, parodžiusiems dėmesį ir atvykusiems pabūti kartu, bet šilčiausius padėkos žodžius siuntė „namiškiams“ – visiems, prisidėjusiems organizuojant šį renginį ir tiems, kurie plušės visus metus, visai kūrybinei komandai, be kurios Plateliai nebūtų tapę kultūros sostine.
