Naujausios
Buvo, kas vasaros saulėgrįžą minėjo apsupti artimųjų ar bičiulių, kiti – koncertuose, o štai plateliškiai bei miestelio svečiai šią spalvingą vasaros šventę pasitiko vienoje gražiausių Žemaitijos vietų – Platelių ežero pakrantėje, kur mėgavosi išsiilgtomis tikrosiomis Joninių tradicijomis bei papročiais ir leido smagiai laiką, linksminami folkloro ansamblių „Alksna“ ir „Alksniukai“ iš Mažeikių bei Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblio „Platelē“. Pagal jų dovanojamą muziką sukosi tiek vyrai ir vaikinai, tiek margaspalviais kvepiančių žolynų ir gėlių vainikais pasidabinusios moterys bei merginos.
Mūsų protėviai per šią šventę itin didelę reikšmę teikdavo vandeniui, kuris – tarsi gyvybės šaltinis, žemės maitintojas. Ne veltui be vandens neapsieidavo dažnas šios šventės ritualas, apeigos, burtai, kurie būdavo rengiami ne kur kitur, o prie ežerų, upių ar kitų vandens telkinių.
Tačiau ne tik vanduo būdavo sureikšminamas – garbinta ir rytinė rasa, kuri – tarsi antgamtinė būtybė. Tikėta, jog rasa suteikdavo gyvybės ir sveikatos tiek augalijai, tiek gyvuliams, tiek žmonėms, todėl Joninių – Rasos – šventės rytą ant žolės vaikščiodavo basi, tikėdami, jog rasos lašeliai sustiprina sveikatą, atneša asmeninę laimę.
Iš pagonybės atkeliavo ir vainikų pynimo tradicija. Per Rasos šventę vainikai būdavo paleidžiami į vandenį, tikint, jog atneš sėkmę, nurodys tolimesnę gyvenimo kryptį, išburs, kurioms poroms lemta tais metais susituokti. Kitas ritualas, susijęs su vainikais, – papuošus juo galvą vaikščioti po laukus, kviečiant gausų, sveiką derlių.
Joninių šventė nuo seno apipinta daugybe papročių ir tradicijų. Tiesa, buvo metas, kai jas bandyta naikinti, tačiau nesėkmingai. Ypač giliai senieji papročiai įsišakniję Platelių krašte.
Gražią vasarišką šventę šiame krašte naujam gyvenimui 1991-aisiais prikėlė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Jos dėka Plateliuose atgimė tokios Joninės, kurių pasižiūrėti suvažiuojama iš tolimiausių šalies vietovių.
Tuo buvo galima įsitikinti ir praėjusio penktadienio vakarą, kuomet į plateliškių rengtas Jonines suvažiavo smalsuolių net iš sostinės. Susirinkusieji su didžiuliu užsidegimu pažindinosi su visais Jonių papročiais, pasakojo apie kiekvieno jų reikšmę ir savo atžaloms.
Kaip ir kiekvienais metais, Joninės Plateliuose prasidėjo simboliniu ėjimu pro berželių vartus, skiriančius neutralųjį pasaulį nuo sakraliojo, bei apsiprausimu. Rasų vandeniu praustis nepabijojo net mažiausi šventės dalyviai, smalsiomis akimis stebėję, ką daro suaugusieji, ir stengęsi juos atkartoti.
Laukė ir kiti ritualai, tarp kurių – kupoliavimas, einant per devynis laukus, vainikų pynimas, būrimai su kupolėmis, medžių lankymas, saulės palydėjimas, aukuro, stebulės ir laužo uždegimas, vainikų mėtymas, paparčio žiedo ieškojimas, šokinėjimas per laužą. O kur dar Jonų ir Janinų sveikinimai.
Mėgaudamiesi smagiu laiku šventės dalyviai ilgai nesiskirstė, tad Joninių šurmulys ežero pakrantėje netilo iki pat paryčių.
