Naujausios
Dėkota menininkams ir rengėjams
Pasaulio žemaičių dailės paroda neabejotinai yra vienas ryškiausių Lietuvos dailės įvykių, kurio dėka Plungė, kaip pastebėta parodos atidarymo metu, kas ketverius metus tampa pasaulio žemaičių kultūros sostine.
„Sveikinu jus, sugrįžus į namus – į Žemaičių dailės muziejų, – sveikindamas gausų būtį parodos autorių kalbėjo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Anot jo, pagrindinė šios parodos idėja – skatinti kūrybinę ir meninę bendrystę tarp po visą pasaulį pasklidusių žemaičių. – Tai yra puiki proga menininkams parodyti savo darbus, dalintis idėjomis ir patirtimi, stiprinti kultūrinius ryšius ir išlaikyti žemaitiškumą“.
A. Bakanauskas dėkojo ne tik iš Lietuvos, Europos ir tolimesnių kraštų savo kūrybą pristatyti atvykusiems iš Žemaitijos krašto kilusiems ar jame gyvenantiems arba savitą – žemaitišką – tapatybę bei mąstymą „išpažįstantiems“ kūrėjams, bet ir prie parodos rengimo prisidėjusiai Žemaičių dailės muziejaus muziejininkės, istorikės dr. Jolantos Skurdauskienės pirmininkaujamai komandai, kurioje dirbo kuratorė Goda Giedraitytė ir Neringa Poškutė-Jukumienė, architektai Vladas Balsys ir Antanas Gerlikas, istorikas dr. Dangiras Mačiulis, dailėtyrininkas Viktoras Liutkus ir kiti savo srities žinovai.
Kviečia aplankyti 7 erdves
Šiųmetė paroda išskirtinė tuo, kad joje savo kūrybą pristato ir kviestiniai autoriai. Tai – Prancūzijoje, Kanadoje, Junginėje Karalystėje, JAV ir Vokietijoje gyvenantys menininkai, kurių šaknys – Žemaitijoje. Jų darbai sugulė į ekspoziciją „Sugrįžimai“, įkurdintą pirmame rūmų aukšte.
Antrame rūmų aukšte dėmesio laukia šviesaus atminimo skulptoriaus Rimanto Dauginčio – vieno pirmųjų ir pagrindinių šios parodos rengėjų – retrospektyvinė kūrybos ekspozicija „Giedantis paukštis“. Čia pat pristatoma ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto absolventų bei dėstytojų kūryba. Antrame rūmų aukšte lankytojus pasitinka ir šiemet konkurso būdu atrinktų 45 menininkų darbai – jie sudėti į vieną didžiausių parodos ekspozicijų „Pašaukimai“. Joje – tapybos, grafikos, mažosios skulptūrinės formos, fotografijos, video kūrinių ir tarpdisciplininio meno įvairovė.
Žirgyno erdvėse įsikūrė Žilvino Kempino kūrinys „Tūba“, pirmą kartą eksponuotas 2009 metais 53-ojoje Venecijos bienalėje, vėliau rodytas Austrijoje, Prancūzijoje, Brazilijoje. Užsukusiųjų į laikrodinę – Plungės viešąją biblioteką – laukia pažintis su konceptualios grafikos atstovo Evaldo Mikalausko kūryba.
Nutarta kūrėjams atverti ir parko erdves, kur įkurdinta dešimt žemaičių skulptorių darbų.
Puikia vieta skleistis kūrybai tapo ir rytinė oficina bei rūmų rūsys. Čia smalsių meno gerbėjų žvilgsnių laukia jaunųjų menininkų fotografijos, tapybos, šiuolaikinės grafikos, šviesos ir garso instaliacijos.
Kaip sakė parodos kuratorė G. Giedraitytė, šiemet nutarta atsisakyti parodos temos, mat norėta parodyti, kokia turtinga ir įvairi yra žemaičių dailininkų žanrinė raiška. Tai, anot jos, leidžia pajusti, kad kūrėjai – labai įdomūs bei inovatyvūs, tačiau kartu ir ištikimi tradicijai.
Plungė – kūrėjų meka
Kas ketverius metus rengiama paroda džiaugėsi ir dr. J. Skurdauskienė. Pasak jos, pasaulio žemaičių dailės paroda – tai ne tik gilią tradiciją turintis žemaičių kūrėjų sambūris, bet ir galimybė, leidžianti vienu metu kurti daugybei menininkų, surengti kūrėjų didžiulę parodą apie Žemaitijos kultūrą, meną, parengti katalogą, rimtus akademinius leidinius, pristatymus, kūrybines laboratorijas, susipažinti su jaunaisiais ir vyresnės kartos menininkais iš Lietuvos ir užsienio.
Parodos atidarymo iškilmėse dalyvavo ir išties išskirtinės parodos globėju sutikęs tapti kultūros ministras Simonas Kairys. Svečias kalbėjo, kad jam ši paroda yra labai reikšmingas šiuolaikinės lietuviškos tapatybės simbolis, nes žemaičiai kūrėjai jaučiasi gerai visame pasaulyje. „Džiaugiuosi, kad šiandien jie grįžo arčiau – ten, kur jų šaknys“, – sveikindamas parodos autorius ir organizatorius kalbėjo ministras, pasidžiaugęs, kad mažos valstybės kūrėjai ir jų kūryba nepaskendo pasauliniame kontekste, kad jie yra matomi ir vertinami, bei akcentavęs, kad Žemaitija nėra tik regionas, kad ji yra fenomenas.
Prie sveikinimų prisidėjo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, pasidžiaugęs, jog šalia pripažinimą pelniusių kūrėjų darbų puikiai dera ir jaunųjų talentų kūryba. Renginio metu prisiminta ir tai, jog šiųmetė paroda sutampa ir su Žemaičių dailės muziejaus 30-ies metų jubiliejaus minėjimu. Dėl to šeštadienio įvykis įgavo dar didesnę prasmę.
Didžiulio dėmesio kaskart sulaukiančią parodą, kurios ekspozicijos rūmuose, laikrodinėje ir žirgyne lankytojų lauks iki gruodžio 31-osios, o oficinoje – iki rugsėjo 30 dienos, papuošė simbolinės atidarymo juostos kirpimo ceremonija, kuriai pakviesti kultūros ministras, meras ir muziejaus vadovas, taip pat „Tykumų“ – baltiškos atmosferinės muzikos duetas, į kurį susibūrė Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas – muzika, kurios fone skleidėsi choreografių Ingos Kuznecovos ir Gintarės Ūsės šokis.