Naujausios
Konkurse – trys dešimtys jaunųjų talentų
„Plungė ne tik šiandien, Plungė visada yra Lietuvos saksofono sostinė. O tam, kad mes visada tai prisimintume, mūsų gerbiamas profesorius, Plungės garbės pilietis Petras Vyšniauskas kas dvejus metus pakviečia į šį konkursą. Smagu, kad į šį renginį susirenka tie, kam saksofonas yra gyvenimo būdas, kurie per šį nuostabų instrumentą sugeba išreikšti savo emocijas ir jausmus, suteikti jam tą nepaprastą galią. Šiandien Plungė spindi baltu sniegu, bet didžiausias spindesys – šioje salėje, kur spindi visų akys. Taip, mes esam Lietuvos saksofono centras, ir tuo didžiuojamės“, – kalbėjo meras, sveikinęs konkursinio festivalio sumanytojus ir organizatorius, komisijos narius bei gausų būrį jaunųjų saksofono muzikos puoselėtojų.
Jaunuosius muzikantus pasveikino ir konkurso idėjos autorius bei projekto vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docentas, renginį organizuojančio Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis. Anot jo, Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas-festivalis tampa Plungės identiteto dalimi.
Prie sveikinimų prisidėjo ir vertinimo komisijos vardu į dalyvius kreipęsis LMTA profesorius, Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas dr. Robertas Beinaris. „Jūs visi esate laimėtojai“, – konkursantams kalbėjo vedėjas, kurio įsitikinimu, saksofonas yra pats spalvingiausias pučiamasis muzikos instrumentas.
Iš viso į Plungę šeštadienį suvažiavo net trys dešimtys talentingiausių šalies saksofonininkų iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Kauno Juozo Gruodžio ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijų, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, Kauno Aleksandro Kačanausko, Klaipėdos Juozo Karoso, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklų bei Palangos Stasio Vainiūno, Anykščių, Birštono, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklų.
Konkurso dalyviai varžėsi trijose kategorijose. C kategorijoje savo meistriškumą pristatė jaunieji šalies saksofonininkai iki 14 metų amžiaus. B kategorijoje dalyvavo saksofonininkai solistai ir ansambliai nuo 14 iki 18 metų amžiaus. O muzikantai, kuriems – 19 ir daugiau, varžėsi A kategorijoje.
Išrinkti geriausi
Visų jaunųjų talentų pasirodymus stebėjo ir vertino LMTA profesoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, saksofono muzikos virtuozo, šio konkurso globėjo plungiškio P. Vyšniausko pirmininkaujama komisija, kurioje – kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, R. Beinaris, LMTA lektorius Kęstutis Sova ir dar vienas tos pačios įstaigos lektorius bei dirigentas Remigijus Vilys.
Po visą dieną trukusių muzikantų pasirodymų laukė konkurso nugalėtojų apdovanojimų ceremonija, per kurią į sceną žengė geriausiais pripažinti muzikantai. Komisijos sprendimu, C kategorijoje trečioji vieta ir 300 eurų piniginis prizas atiteko Tautvydui Skritulskui iš Palangos, antroji vieta ir 700 eurų piniginė dovana – Jonui Žadvydui iš Mažeikių, na, o geriausiuoju šioje kategorijoje pripažintas Aurelijus Baranauskas iš Kauno. Jam įteiktas 1 000 eurų prizas.
Tokiu pačiu prizu apdovanota ir B kategorijoje pirmąją vietą pelniusi Mintara Juzaitytė iš Klaipėdos. Už jos laipteliu žemiau liko Rapolas Aušrotas iš Kauno – jam atiteko 700 eurų piniginis prizas, o Jonas Zubavičius iš Birštono iškovojo trečiąją vietą ir 300 eurų piniginę dovaną.
300 eurų apdovanotas ir A kategorijos trečiosios vietos laimėtojas Davit Avetisyan, atstovavęs LMTA. Antroji vieta šioje kategorijoje ir 700 eurų piniginis prizas atiteko Emilei Brazytei, kuri taip pat iš LMTA. Akademijoje mokosi ir pirmosios vietos nugalėtojas Domas Ziegoraitis, į kurio rankas iškeliavo 1 000 eurų piniginis prizas.
Buvo paskelbti ir konkurso-festivalio diplomantai. Apdovanojimų iškilmes vainikavo įspūdingas koncertas, dovanotas Klaipėdos džiazo orkestro ir maestro P. Vyšniausko bei jo sūnaus Dominyko.
Tikisi, jog taps tarptautiniu
Po renginio „Žemaičio“ kalbintas konkurso idėjos autorius R. Matulis prisiminė, koks kas dvejus metus organizuojamas renginys buvo iš pradžių ir kokį jį turime šiandien, kokį įspūdį paliko jubiliejinis konkursas.
„Per dešimt metų išaugo konkurso kokybė ir statusas kaip rimto, solidaus ir svarbaus renginio tiek tarp muzikų, tiek tarp visuomenės. Konkursantai pristato vis sudėtingesnes, labiau išieškotas, muzikaliai brandesnes programas, o tai rodo augantį konkurso reitingą. Kaip sako atvykstantys profesionalai, sunku patikėti, kad tokiame provincijos mieste gali vykti tokio aukšto lygio renginys. Iš pradžių visų požiūris buvo lyg ir atsargesnis. Solidūs partneriai (bendradarbiaujama su LMTA Klaipėdos fakultetu ir su Muzikos fakulteto pučiamųjų ir mušamųjų katedra – aut.), jų ekspertinis indėlis, aukščiausio meistriškumo vertinimo komisija, išskirtinės koncertinės programos, kūrybinės laboratorijos sukūrė solidaus meno projekto statusą“, – kalbėjo direktorius.
Paklaustas, kaip gimė idėja Plungėje surengti tokį konkursą, R. Matulis sakė ilgai ieškojęs minties, meno idėjos ar savito, Plungei reikšmingo meno-kultūros įvykio. Įvykio, kuris, direktoriaus žodžiais, galėtų pristatyti Plungę kaip kokybišką kultūrą kuriantį miestą ir kad tas projektas taptų mūsų identiteto dalimi.
„Dauguma meno projektų galima perkelti iš miesto į miestą ir jie sėkmingai gali vykti pakeitus pavadinimą. Visur daugybė klasikinių festivalių su tais pačiais orkestrais ar solistais. Todėl labai norėjosi kažko savito, išskirtinio. Tada, žinoma, pradėjo mintys suktis apie pučiamųjų muziką, parką, jame kažkada grojusį Čiurlionį ir, matyt, toje aplinkoje susiformavusį, visą pasaulį pakerėjusį Petrą Vyšniauską. Jis yra saksofono guru, jo kūryba yra mūsų gilių kultūrinių tradicijų išdava, mes galime save identifikuoti su visą pasaulį garsinančiais kūrėjais plungiškiais. Jie yra stiprioji Plungės pusė. Kita vertus, labai norėjosi dar labiau surišti tokio lygio maestro su gimtine, kad jis pasijustų vertinamas ir svarbus ne tik pasauliui, bet ir savo kraštui. Tokių minčių vedinas pakviečiau Petrą susitikti ir išdėsčiau savo idėją apie konkursą-festivalį. Jis buvo visu šimtu procentų už. Užsidegė ta mano idėja ir kibom į veiklą. Taip prieš 10 metų įvyko pirmasis projektas“, – pasakojo jo sumanytojas.
Žvelgdamas į ateitį R. Matulis sakė manantis, jog Plungė turi auginti šį reiškinį, kad jis vieną dieną taptų tarptautiniu.
