Naujausios
Ši nuostabi raudonų plytų pilaitė yra miniatiūrinė Palazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, Italijoje, kopija. Pastatyta XIX amžiaus viduryje grafo Zubovo rūpesčiu. Vėliau buvo perimta valdyti kunigaikščių Oginskių, šie čia įkurdino sodininką bei laikrodininką, o šalia pristatė oranžeriją, kur augino egzotinius augalus.
Ne mažiau įdomi ir Plungės viešosios bibliotekos istorija. Istoriniuose šaltiniuose ji pirmą kartą paminėta 1906 metais kaip knygynas-skaitykla. Bostone leistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ minima, kad 1926 m. Plungėje veikia miesto savivaldybės skaitykla-biblioteka. Daugiau žinių apie šią biblioteką yra Lietuvos centiniame valstybės archyve rastame dokumente. Čia rašoma, kad „1926 metais rugsėjo 14 d. valsčiaus tarybos nutarimu prie valsč.
Savivaldybės įsteigtas knygynas; knygos duodamos skaityti valsčiaus gyventojams nemokamai. Knygyne yra beveik visos lietuvių kalba 1919–1926 metais išleistos, ūkio srities, knygos, daug istorijos, gamtos mokslo, dailiosios literatūros, kooperatinių, tikybinių ir kitokių knygų.“
1939 m. Vokietijai nuo Lietuvos atplėšus Klaipėdos kraštą, evakuojamos kultūrinės įstaigos, bibliotekos. Tuomet į Plungę perkeliama Pagėgių valstybinė viešoji biblioteka, įstaiga pavadinama Plungės valstybine viešąja biblioteka. Kartu su biblioteka atsikelia ir jos vedėjas Volfredas Turnevičius.
Karo metais iš fondų įsakyta atrinkti visus po 1940 m. birželio mėnesio išėjusius spaudinius, nurodyta, kurių rašytojų kūrinių neišduoti skaitytojams. Iš bibliotekos išimta visa vokiečiams nepalanki literatūra, taip pat žydų autorių kūriniai. Biblioteka kurį laiką nedirba, neturi tarnautojų ir tinkamų patalpų.
Pokario metais ieškant erdvesnių patalpų biblioteka kilnojama iš vienos vietos į kitą. 1949 m. įkurdinama Vytauto gatvėje, labai ankštose patalpose, ten pat įkuriamas ir vaikų skyrius. 1950 m. biblioteka perkeliama į pastatą Žemaitės alėjoje (dabar Laisvės al. 6) į truputį erdvesnes patalpas, o 1953 m. – į Komunarų (dabar Vytauto) gatvės Nr. 8 pastatą.
1954 m.. Vaikų bibliotekai suteiktos atskiros patalpos Plungės parke esančioje laikrodinėje, 1977 m. persikrausto į Laisvės alėją, kur įsikuria buvusiame miškų urėdijos pastatei ir greta esančiame advokato namelyje, o 2012 m., kaip minėta, vėl grįžta į naujam gyvenimui prikeltą laikrodinę-oranžeriją. Vaikų skyrius lieka Laisvės alėjoje ir čia sėkmingai veikia iki šiol.
Plungės viešoji biblioteka už 2017 m. vykdytą priojektą „Plungės išmanusis parkas“ apdovanota „Sėkmingiausio turizmo produkto“ nominacijoje. Šio projekto dėka buvęs Oginskių dvaro parkas tapo išmaniąja zona. Sukurta virtuali edukacinė-pažintinė programa, pritaikyta mobiliesiems įrenginiams, skirta interaktyviai pažinčiai su Plungės parko augmenija, gyvūnija bei istorija.
Pati bibliotek lankytojams siūlo gausų leidinių rinkinį, be to, internetinėje erdvėje galima vartyti garsiausius pasaulio leidinius, disertacijas, katalogus. O istorija alsuojančios bibliotekos erdvės – puiki vieta parodoms, susitikimams su menininkais, rašytojais, vykdomi muzikiniai ir kitokie projektai.
Visų bibliotekos veiklų neįmanoma išvardinti. Jos darbuotojai (kurie, beje, tikri savo veiklos profesionalai, itin šiltai bendraujantys su lankytojais) aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, yra sulaukę savanorių iš Ispanijos, Prancūzijos, Turkijos, Ukrainos ir Portugalijos. Daug dėmesio sulaukia kelerius metus bibliotekos organizuojamas tarptautinis neskubėjimo festivalis „Upė“, kuris stebina netradiciniais menais, moderniai pateikta poezija ir alternatyvia muzika. Tokia istorinio paveldo ir šiuolaikinių judėjimų dermė, dėmesys kultūrai ir menui geriausiai reprezentuoja dabartinę Plungės viešąją biblioteką.