Plungiškiai laisvę šventė drauge su bičiuliais iš užsienio

Gintarės KARMONIENĖS nuotraukos
Scenoje – visi festivalio „Laisvės vaikai“ dalyviai
Nors Plungė – palyginti nedidelis miestas, kultūra čia tiesiog klesti. Ne veltui dažnai ji pavadinama kultūros lopšiu, kuriame vietą randa ir senoji kultūra, ir naujos, modernios jos išraiškos. Už tai plungiškiai turėtų būti dėkingi mūsų krašto meno ir kultūros žmonėms. Viena jų – Ilona Baltikauskaitė, visiems gerai žinomo Plungės kultūros centro liaudiškų šokių bei dainų ansamblio „Suvartukas“ meno vadovė. Ilgiausiai Kultūros centre veikiančiam kolektyvui vadovaujanti plungiškė prieš beveik du dešimtmečius sumanė organizuoti renginį, kuris sukviestų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių liaudiškų šokių kolektyvus. Šitaip gimė tarptautinis vaikų ir jaunimo tautinių šokių festivalis „Laisvės vaikai“.
Jo metu ne tik skamba gražiausia liaudiška muzika, scenoje pasirodo tautinius šokius populiarinantys kolektyvai, bet ir paminima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet „Laisvės vaikai“ vyko jau aštuonioliktąjį kartą.

„Vertinkime tai, ką turime“

Gražia Plungės kultūrinio gyvenimo dalimi tapęs festivalis „Laisvės vaikai“ praėjusį šešadienį, kaip įprastai, prasidėjo Lietuvos himnu. Po jo renginio vedėjas Arūnas Mozeris priminė, jog 1990-ųjų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. „Dėkojame tuomečiams deputatams už drąsą ir ryžtą, už tai, kad šiandien galime švęsti laisvę“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo vedėjas.

Prie sveikinimų prisidėjo ir festivalyje dalyvavęs Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, taip pat išreiškęs pagarbą ano meto deputatams. „Tie žmonės padarė didžiulį darbą. Atrodo, nėra taip svarbu, kad padedi vieną ar kitą parašą ant dokumento. Bet šis dokumentas yra kertinis, jis davė galimybę startuoti, vystytis naujai valstybei. Tai valstybei, kuri buvo sukurta tuo metu, kai tarybinė armija stovėjo Lietuvoje, kai visos Tarybos sąjungos sienas saugojo viena kariuomenė. Tuo metu tie vyrai ir moterys išdrįso pasirašyti. Jie kilniai ir atsakingai įvykdė visos mūsų tautos valią. Nuo to prasidėjo mūsų šalies atgimimas. Buvo sunkių momentų, buvo ta pati blokada, kuri ekonomiškai norėjo mus suspausti, tam, kad prašytumėmės grįžimo atgal, bet, nepaisant viso to, mes šiandien esam kitokie – mes esame laisva valstybė, mes esame tie žmonės, kurie galime laisvai galvoti, kalbėti, priimti vienus ar kitus sprendimus, laisvai reikšti savo nuomonę“, – kalbėjo savivaldybės vadovas, kartu prisiminęs šiuo metu už savo laisvę kovojančią Ukrainą bei raginęs visus vertinti tai, ką turime ir esame pasiekę.

Svečiuose – 5 kolektyvai

Akimirkai nusikėlus 33-ejus metus atgal, netrukus leistasi į pažintį su skirtingų šalių tautinio šokio grožį puoselėjančiais kolektyvais. Šiais metais festivalis subūrė šokėjus iš trijų skirtingų pasaulio šalių – Lietuvos, kaimyninės Latvijos bei Moldovos. Pastarajai atstovavo liaudies muzikos ir šokių ansamblis „Nufarul“ (liet. „Vandens lelija“). Kolektyvas atvyko iš Moldavijos pietų, o pietinės dalies šalies šokiai garsėja savo dinamiškumu, energija ir džiaugsminga atmosfera. Būtent tai scenoje ir perteikė moldavų kolektyvas, kurį 1996-aisiais įkūrė choreografas ir meno vadovas Ion Arabadji, ansambliui vadovaujantis iki šiol.

nuotrauka
Kolektyvo „Nafarul“ šokėjai
 

Latvijos atstovai – plungiškiams jau puikiai pažįstamas Bauskės miesto vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas „Memelite“, susirinkusiesiems dovanojęs įsimintinus šokius. „Memelite“ įkurtas 1991 metais.

nuotrauka
Smagus „Memelite“ šokėjų pasirodymas

Kolektyvui, kuriam nuo įsikūrimo iki pat šiol vadovauja Ligita Irbitė, pavadinimą tuomet pasufleravo per Bauskę tekanti upė Memel. Šiuo metu „Memelitėje“ šoka net 9 įvairaus amžiaus šokėjų grupės.

nuotrauka
Pasirodo svečiai iš Latvijos

Margą šokių pynę pynė ne tik svečiai iš užsienio, bet ir kolektyvai iš Lietuvos. Vienas jų – Šilalės meno mokyklos šokių studija „Lokysta“, gyvuojanti nuo 2001-ųjų. Studijoje liaudiško šokio ritmu sukasi apie 200 šokėjų, kurie savo pasirodymais džiugina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių publiką. „Lokystos“ įkūrėjos ir vadovės – Digma Kononovienė ir Laima Andrejauskienė.

Žiūrovus džiugino ir Šilutės 1-osios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“, kurio vadovė – Rita Kurpeikytė. Taip pat tautinio šokio grožį skleidė ir svečiai iš Joniškio – Mato Slančiausko progimnazijos ir „Aušros“ gimnazijos šokių studija „Kibirkštėlė“, vadovaujama Sandros Paulavičienės.

O kokia šventė be jos šeimininkų – tad scenoje sukosi vienas už kitą gražesnius tautinius šokius dovanojęs „Suvartukas“, neseniai atšventęs 75-erių metų jubiliejų. Kaip ir dera šeimininkams, „Suvartuko“ šokėjai tiek pradėjo gražią tautinio šokio šventę, tiek ją užbaigė.

nuotrauka
Tautinio šokio grožį demonstravo „Suvartuko“ šokėjai

Kolektyvams – padėkos

Pasibaigus festivalio dalyvių pasirodymas, kolektyvų vadovams meras A. Klišonis ir Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis įteikė padėkas. „Lietuva ir yra tokia, kokią mes ją sukuriame. Nepaprastai smagu gėrėtis, kokią gražią Lietuvą kuriate jūs. Lietuva – atvira, turtinga, kultūringa, gebanti priimti svečius, atsiverti, gebanti padėti. Ačiū jums“, – dėkodamas dalyviams už gražias programas, įsimintiną šventę, kalbėjo R. Matulis, nepamiršdamas atskirai padėkoti „Suvartukui“, kasmet sukviečiančiam geriausius kolektyvus bei svečiams iš užsienio atveriančiam savo namų duris.

Minint Kovo 11-ąją Plungėje surengtas ne tik kasmetinis festivalis „Laisvės vaikai“. Plungės kultūros centro iniciatyva visi norintieji įstaigos fojė galėjo palikti žinutę-sveikinimą Lietuvai.

nuotrauka
Visi norintieji galėjo parašyti žinutę-sveikinimą Lietuvai
 

Taip pat vyko ne pirmą kartą rengta visuomeninė akcija „Laisvės šokis“, į Senamiesčio aikštę, nepaisant nemalonaus oro, sukvietusi būrį mažų ir didelių plungiškių.