Naujausios
Lietuvos pramonininkų konfederacijos dovana
Naująsias erdves, kuriose visai neseniai įsikūrė draugija, praėjusį penktadienį žurnalistams aprodė draugijos prezidentas Liudas Skierus, viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė bei valdybos narys Alvidas Bakanauskas. O visus maloniai pasitiko buvusi Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė. Būtent jai patikėti naujosios draugijos būstinės raktai bei visi reikalai, tad visi, norintys apsilankyti draugijos būstinėje, susipažinti su jos bei jos narių veikla arba pamatyti savo istorija intriguojantį B. Lubio kambarį, maloniai kviečiami susisiekti su V. Skieriene telefonu + 370 698 1199 ir susitarti dėl vizito.
O pamatyti tikrai yra ką. Visų pirma užėjus į draugijai patikėtas patalpas akis patraukia gausi biblioteka. Plungiškių draugija jau daug metų kaip vieną iš prioritetinių veiklos krypčių yra pasirinkusi knygų leidybą. Visas draugijos išleistas knygas, taip pat draugijos narių autorinius leidinius dabar būtų sunku ir suskaičiuoti. Nemažai jų galima išvysti ir draugijos būstinėje, o labiausiai Plungės krašto istorija ir iš jo kilusių žymių žmonių veikla besidomintiems lankytojams vieną kitą leidinį V. Skierienė žada ir padovanoti.
Antrajame kambaryje įkurdinti kažkada paties B. Lubio užsakymu gaminti baldai, daug metų stovėję Lietuvos pramonininkų konfederacijos centrinėje būstinėje Vilniuje – B. Lubys net tris kadencijas vadovavo šiai organizacijai. Į Plungę pargabenti baldai tuo metu puošė iš Plungės kilusio pramonininko darbo kabinetą. Todėl konfederacijai nutarus keltis į kitas patalpas, ne kam kitam, o būtent Plungiškių draugijai, siekiančiai įamžinti ir išsaugoti B. Lubio atminimą, pasiūlyta perimti šiuos baldus, taip pat įvairius apdovanojimus, įteiktus ilgamečiam konfederacijos prezidentui, jo veiklą menančias nuotraukas ir vaizdo įrašus.
Išskirtinis eksponatas šiame kambaryje – „Audėjo“ fabriko nuaustas B. Lubio portretas. Jį Plungiškių draugijai dar 2022 metais dovanojo buvęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Gediminas Rainys, linkėdamas kuo greičiau įkurti B. Lubio kambarį. Dabar šis gražus sumanymas jau įgyvendintas. Draugijos vadovai sakė esantys tikri, kad ši erdvė gražiai įsilies į M. Oginskio rūmų ir parko ansamblį bei papildys kitas lankytinas vietas, į kurias būtina užsukti norint geriau pažinti Plungę.
B. Lubio darbo kambarys, pasak V. Skierienės, ateity pasitarnaus kaip kamerinė erdvė susitikimams, susirinkimams, knygų pristatymams. „Norisi, kad žmonės žinotų, jog čia yra ta vieta, kur galima ateiti, susiburti, pabendrauti“, – sako V. Skierienė.
Plungiškių draugijos ištakos
B. Lubio kambaryje vietos atsirado ir gausiam pačios Plungiškių draugijos archyvui. Įsteigta 1971 metais, draugija apjungė iškilius Plungės krašto žmones, pedagogus, medikus, istorikus. Pirmuoju draugijos prezidentu buvo išrinktas akademikas Adolfas Jucys, viceprezidente – tuometės pirmosios vidurinės mokyklos direktorė Elena Adomavičienė.
Gražų savo ryšį su šia pedagoge prisiminė dabartinis draugijos prezidentas L. Skierus: „1972 metais aš perėjau mokytis į šią mokyklą iš Nausodžio ir E. Adomavičienė tapo mano lietuvių kalbos mokytoja. Pats buvau tiksliukas, bet mes labai gerai sutardavome. Gal todėl 1974 metais, kai mirė A. Jucys ir kai iš mokyklos buvo suformuota delegacija vykti į jo laidotuves, paėmė ir mane. Buvau devintokas. Pamenu, buvo vasario mėnuo, šalta. Laidotuvės vyko Antakalnio kapinėse. A. Jucio kapą ir dabar būtų nesunku atrasti, nes kai jis mirė, prieš dvi ar tris savaites tose kapinėse buvo palaidotas Antanas Sniečkus ir A. Jucio kapas yra vos už kelių metrų nuo jo.“
Pasak draugijos prezidento, mirus A. Juciui Plungiškių draugijos veikla ilgiems dešimtmečiams buvo užgniaužta. 2002 metais, švenčiant Plungės miesto savivaldos 210-ąsias metines, Plungės garbės piliečiu buvo išrinktas B. Lubys. Nuo tada jis ėmė puoselėti mintį vėl sukviesti visus žinomus plungiškius, išsibarsčiusius po pasaulį. Plungės meno mokykloje 2003 metais įvyko atkuriamasis Plungiškių draugijos suvažiavimas. Atkurtosios draugijos prezidentu išrinktas B. Lubys.
„Jis mokėjo telkti žmones aplink save, todėl ir minėtas atkuriamasis draugijos suvažiavimas buvo kažkas tai tokio, – prisiminė G. Žiobakienė. – Šitiek šviesulių susirinko... Ne kas kitas kaip B. Lubys kaip vieną iš atkurtos draugijos veiklų pasiūlė būtent leidybą. Pasak jo, tokiu būdu išeiviai galės grąžinti savo kraštui skolą, prisidėti prie jo kultūrinio augimo. Ir tada, žinot, lyg kas maišą būtų atrišęs... Leidyba įgavo neregėtą pagreitį. Bet tam reikėjo pinigų. Laimei, rėmė pats B. Lubys, vėliau šią tradiciją gražiai perėmė naujasis prezidentas L. Skierus.“
Sielos atgaiva – šimtams tūkstančių žmonių
Kitas draugijos tikslas ir sumanymas buvo dėti visas pastangas, kad būtų atgaivintas Plungės dvaro ansamblis. Laukė titaniški darbai – parko tvarkymas, rūmų restauravimas, kultūrinės veiklos gyvinimas. Pamažu išrutuliota mintis rengti tarptautinius M. Oginskio festivalius.
„Bet kur juos rengti? Mudu su Stasiu Domarku išbraidėm visą parką, ieškodami, kur būtų galima pastatyti estradą. Užėjom ir į žirgyną, ten buvo sporto salė, bet galiausiai priėjom nuomonės, jog tai tinkamiausia vieta, nes akustika – puiki, – prisiminimais toliau dalinosi G. Žiobakienė. – O daugiau nieko nebuvo, tik sporto inventorius. Iš Klaipėdos muzikinio teatro tuoj pat buvo atvežtos užuolaidos pirmajam festivaliui, ir ne bet kokios, o barchatinės, vietoj kėdžių sustatėm suolus. Dabar ir sunku patikėti, kad šitiek turėjom entuziazmo. Jo vedami ir pradėjom, o šiemet į festivalį kviesim jau 19-ą kartą. Ir kas svarbiausia, kad jis niekada nebuvo mokamas. Kol yra kas remia ir palaiko, nekyla rankos iš žmonių traukti tą eurą.“
Antrindamas G. Žiobakienei, L. Skierus suskaičiavo, kad šiemet, atsisveikinus jau su XIX festivaliu, per jo gyvavimo istoriją iš viso jau bus surengta apie 120 koncertų. Vadinasi, galimybe pasimėgauti klasikine muzika, atliekama pačių geriausių šalies ir užsienio kolektyvų, turėjo jau šimtai tūkstančių žmonių.
Nuo pat pradžių festivalio rengėjai išsikėlė sau tikslą, kad visi koncertai turi būti pačio aukščiausio meninio lygio, kad bus atliekama tik rimta simfoninė muzika ir jokios saviveiklos. „Ačiū Dievui, kad mums pavyksta išlaikyti šitą stuburą“, – pasidžiaugė G. Žiobakienė, pasak kurios, Plungiškių draugija su M. Oginskio festivaliu iškilo lyg fakelas, ir tas fakelas apšviečia visas sritis, kuriose darbuojasi iš Plungės kilę garbūs medikai, teisininkai, pedagogai, mokslininkai, kitų sričių atstovai. „Toji šviesa traukia sugrįžti į savo gimtąją Plungę, susirinkti ir pabendrauti. Už širdies griebia, kai atvykę plungiškiai pasako: „Ne tiek mes Plungei reikalingi, kiek Plungė reikalinga mums!“
Džiugina, kad į draugijos veiklą įsitraukia ir jauni žmonės, pamatę pasaulio ir jau subrendę grįžti namo. Jie į savo gimtąjį kraštą parveža idėjas, kaip pagyvinti draugijos veiklą. Jau tapo įprasta kasmet rugpjūčio mėnesį draugijos nariams rinktis į sueigas. Paprastai į jas visi atvyksta su savo pasiūlymais, iš kurių jau gimė daug gražių dalykų: ne tik jau minėtas kasmetinis festivalis, bet ir paminklai Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir B. Lubiui, dabar – Plungiškių draugijos būstinė ir B. Lubio darbo kambarys.
Gražia tradicija tapo draugijos kasmet pavasarį rengiamos medikų dienos, kada į Plungę atvyksta Kauno klinikų profesorių desantas. Kauniškiai konsultuoja ligonius, susitinka su plungiškiais medikais ir skaito jiems pranešimus apie naujausius pasiekimus medicinoje. Kartu rengiami ir susitikimai su vyresniųjų klasių moksleiviais. Kaip atskleidė L. Skierus, jau yra jaunųjų gydytojų, kurie būdami moksleiviais dalyvavo šiuose susitikimuose ir taip sustiprino savo apsisprendimą studijuoti mediciną.
Dvi svarbios sukaktys
Šios Plungiškių draugijos veiklos – matomos ir žinomos, tačiau yra ir tokių, apie kurias, pasak A. Bakanausko, niekas neparašo ir nepaskelbia. Todėl tikimasi jas plačiau viešinti būtent čia, naujuosiuose draugijos namuose. Simboliška, kad kitose advokatų namelio erdvėse veikia Čiurlioniukų studija, kuri jau vien savo pavadinimu, o kartu ir jaunųjų studijos lankytojų darbais garsina Plungės krašto praeitį, kuri garsi tuo, jog čia ne vienerius metus mokėsi, gyveno ir kūrė M. K. Čiurlionis.
Kaip minėta, Plungiškių draugijos rūpesčiu 2018 metais Plungės parke atidengta skulptūra M. K. Čiurlioniui, o kitąmet, kada bus švenčiamos 150-osios jo gimimo metinės, žadama šiam iškiliam mūsų krašto kūrėjui dedikuoti XX tarptautinio M. Oginskio festivalio programą.
Kita svarbi sukaktis laukia dar šiemet – rudenį bus minimos 120-osios pirmojo Plungiškių draugijos prezidento akademiko A. Jucio gimimo metinės. Ta proga draugija planuoja surengti konferenciją M. Oginskio rūmuose, kur bus prisimenami jo darbai ir gyvenimas. Konferencija bus pavadinta pagal Romualdo Karazijos išleistą knygą apie A. Jucį „Žalias teorijos medis“. Beje, kaip atskleidė V. Skierienė, į konferenciją žada atvykti ir pats akademiko gyvenimą tyrinėjęs knygos autorius. Tad neabejotinai ir šis renginys gražiai praturtins Plungiškių draugijos prasmingų darbų krašto labui kraitį.
