Naujausios
Svečias pasidžiaugė, kad dar 2011 metais pavyko pasiekti, jog žemaičių kalba kaip savarankiška ir gyva būtų įrašyta į tarptautinį kalbų registrą. Esą kitas žingsnis – kad jos savarankiškumas būtų įtvirtintas ir čia, Lietuvoje. Tame kontekste sveikintinas Telšių savivaldybės sprendimas 2022-uosius paskelbti žemaičių kalbos metais.
„Mums nebūtina laukti aukščiausios valdžios sprendimų, iniciatyvą galime rodyti patys“, – ragino profesorius ir pakvietė Plungės savivaldybę sekti telšiškių pavyzdžiu – priimti sprendimą, kad mokyklose šalia kitų neformaliojo ugdymo užsiėmimų vyktų ir žemaičių kalbos pamokos.
Esą Telšių savivaldybė sudarė darbo grupę, kuriai pavesta parengti tokią programą, be to, tuo jau susidomėjo Skuodas ir Kretinga. „Plungės kraštas, turintis gilias kultūrines tradicijas, irgi galėtų prisidėti“, – siūlė J. Pabrėža.
„Mes patys save išduodam, pradėję rokuotis žemaitiškai dažnai savo kalbą pabaigiam literatūriškai“, – pastebėjo Tarybos narys Marijus Kaktys, pasiūlęs ir Tarybos posėdžius vesti žemaitiškai, ir šeimose taip kalbėti.
Originalią idėją mestelėjo liberalas Gediminas Norvaišas: jis siūlė nuo kitų metų visoms naujoms Plungės miesto ir rajono gatvėms suteikti tik žemaitiškus pavadinimus. O kitas Tarybos narys Liudas Skierus ragino atitaisyti sovietmečiu „sugadintus“ vietovardžius, pavyzdžiui, Gandingos piliakalniui grąžinti senąjį Gondingos vardą, kildinamą nuo žemaitiško „gosdinti, išsigonda“.
Meras Audrius Klišonis sutiko su tokiais siūlymais. Ir pridūrė, kad, sekant Telšių pavyzdžiu, būtų galima ant rodyklių gatvėse žemaitiškai rašyti ir miestelių, kaimų pavadinimus.
Jis siūlė neišradinėti dviračio – pirma panagrinėti Telšių savivaldybės sprendimą, kaip jie žada kitąmet paminėti žemaičių kalbos metus, ir, sujungus jų bei savas idėjas, kurių ne viena nuskambėjo ir per Tarybos posėdį, parengti savo programą. Sutarta tam suburti darbo grupę.
„Norisi, kad ne 2022-ieji būtų žemaičių metai, bet nuo 2022-ųjų prasidėtų“, – pridūrė A. Klišonis.