Naujausios
Įspūdingas veiklų ir interesų laukas
M. Peleckis gimė 1975 metais Šiauliuose, žinomų literatų ir publicistų Leono ir Silvijos Peleckių šeimoje. Pirmąjį apsakymą „Šuns Vuikardako nuotykiai“ berniukas parašė būdamas vos ketverių su puse, o sulaukęs keturiolikos tapo jauniausiu knygos autoriumi Lietuvoje – „Periodikos“ leidykla išleido jo knygą „Vienaragis“, kurią parašė būdamas dvylikos metų.
Įspūdžio negali nedaryti ir tai, kad būdamas devintokas M. Peleckis ėmė iš anglų kalbos versti Gineso rekordų knygą ir devyniasdešimt antraisiais savo rankose jau laikė 1 236-ių mašinraščio puslapių vertimą. Didelis vargas nebuvo nepastebėtas – jo išversta knyga buvo išleista.
Vilniaus universitete pabaigęs žurnalistikos magistro studijas, gilino žinias Nyderlandų, Danijos ir Belgijos universitetuose. Dirbo anglų ir rusų kalbų vertėju, europarlamentaro Justo Vinco Paleckio bei Seimo narės Kazimieros Danutės Prunskienės padėjėju, buvo Kultūros, filosofijos ir meno instituto doktorantas, „Literatūros ir meno“ knygų apžvalgininkas, „Kultūros barų“, „Metų“, „Balsas.lt“ bendradarbis, kelių dešimčių knygų autorius ir bendraautorius, išleido ne vieną mokslinę studiją, vertė literatūrą, domėjosi religija, filosofija, menu.
Ir tai – tik dalis M. Peleckio veiklų, bet visas jas šiemet nutraukė netikėtai užklupusi liga. Su rašytoju ir poliglotu, mokėjusiu per 20 kalbų, atsisveikinta šių metų balandį.
Ne viskas tilpo
Kaip pasakojo Plungės bibliofilų klubui vadovaujantis G. Černeckis, netrukus po to jis sulaukė M. Peleckio tėčio, bičiulio Leono Peleckio-Kaktavičiaus skambučio ir siūlymo klubui perimti amžiną atilsį sūnaus biblioteką.
Plungiškis pedagogas sakė negalėjęs nepriimti tokio pasiūlymo, tik liko išspręsti klausimą, kur šią biblioteką įkurdinti. Esą nuo pat pradžių buvo noras padaryti ją atvirą ir prieinamą visiems knygų mylėtojams.
Laimei, asmeninę M. Peleckio biblioteką sutiko priimti Plungės viešoji biblioteka. Tam paskirti Vaikų literatūros skyriuje esantys du kambariai, kurie jau buvo tapę Plungės bibliofilų klubo narių susirinkimo vieta. Atlikus kosmetinį remontą ir pastačius lentynas, buvo galima vykti parsivežti pačios bibliotekos.
„Nuvykę į Vilnių, kur gyveno M. Peleckis, radom apie du tūkstančius knygų, bet galėjom pasiimti tik 1 410 – tiek tilpo į mašiną. Labai gaila, kad neužteko vietos visiems žodynams, kurie Mindaugui buvo labai svarbūs – parsiveždavo jų iš visų kelionių. Matyti, kad biblioteka rinkta kryptingai, joje knygos religijotyros, kultūrologijos, filosofijos ir psichologijos temomis, taip pat knygos apie baltų kultūrą, net 77 žodynai, enciklopedijos ir žinynai, pasaulinė literatūra, kurioje gausu klasikų kūrinių“, – pasakojo G. Černeckis, rodydamas Plungės viešojoje bibliotekoje įkurdiną M. Peleckio knygų kolekciją.
Joje atskiras skyrius, skirtas lietuvių literatūrai ir poezijai, yra meno ir kelionių albumų bei atskira lentyna, skirta vien tik Peleckių – sūnaus, tėvo ir mamos – išleistoms knygoms bei redaguotai periodikai.
Dėkingi duris atvėrusiai Plungės viešajai bibliotekai
Per neilgą savo gyvenimą M. Peleckis spėjo išleisti 25 knygas, tarp jų – poezijos, esė rinkiniai, fantastikos romanai, mitologijos studijos. G. Černeckis sakė su dideliu susidomėjimu perskaitęs veikalą apie naujuosius religinius judėjimus mūsų šalyje, kurių M. Peleckis surado ir aprašė net per 100-ą.
Be to, vyras domėjosi muzika, parašė Lietuvos sunkiosios muzikos ir roko raidos apžvalgas.
„Kurdami šią biblioteką norėjome, kad ji būtų gyva, prieinama kiekvienam. Asmeninių bibliotekų likimai Lietuvoje yra dramatiški. Viešosios bibliotekos jų nepriima, nebent tai būtų žymių žmonių knygų rinkiniai. Laimei, mums savo duris geranoriškai atvėrė Plungės viešoji biblioteka. Norėjome padaryti ne kokį memorialą, paminklą ar muziejų Mindaugui, bet gyvą biblioteką, kuri būtų kaip dovana Plungei, jos žmonėms. Kartu sukūrėme ir jaukų kampelį knygoms pavartyti, įsigilinti į jas, bei kompiuterizuotą vietą visiems bibliotekos lankytojams. Tikimės, kad ši erdvė bus lankoma ir mėgiama plungiškių“, – viliasi G. Černeckis.
