Naujausios
Lietuviško kaimo vaizdai, gėlių ryškumas ir miško žalumos grožis – kas pasakys, kad jie nėra išplaukę iš A. Nedzelskio vaikystės atsiminimų. Tačiau ne vienas jo parodoje eksponuojamų paveikslų, pavyzdžiui, „Sena pušis“, turbūt pasufleruotas gyvenimo ir Dzūkuose. Nenuostabu, juk visa A. Nedzielskio darbinė veikla susijusi su Druskininkais.
Gimęs 1933 metais Rietave, A. Nedzelskis čia baigė ir septynias klases. Tačiau jam teko palikti mokyklą ir gimtąjį Rietavą bei kartu su tėvais bei seneliais 1948 metais keliauti į tremtį. Ten, Buriatijoje, atsidūrė būdamas 15-os, buvo miško darbininku. Kol po 10-ies metų grįžo į Lietuvą.
Čia mokėsi Telšių taikomosios dailės mokykloje, po kurios, 1963-iaisiais, paskirtas dirbti mokytoju Druskininkuose. Likimas lėmė, kad juose ir liko gyventi, puoselėdamas dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą.
Ilgus gyvenimo metus (1964–1997) A. Nedzelskis buvo M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vedėju, o 1999–2000 m. – Druskininkų muziejaus direktoriumi. Dar dirbdamas memorialiniame muziejuje baigė Vilniaus dailės institutą, 1980 metais įsiliejo į Lietuvos dailininkų sąjungos narių gretas.
Parodose (medis, akvarelė, pastelė, nuo 2002 m. – kompiuterinė grafika) dalyvauti pradėjo 1965 metais, jas rengia iki šiol. Nesvetimi jam ir kūrybiniai plenerai.
Dzūkijos žemaičio darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai, įvairių šalių kolekcininkai ir privatūs asmenys.
Parodos atidarymo metu trumpam į Rietavą grįžusiu ir čia parodą atvežusiu kraštiečiu pasidžiaugė bei sveikino Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, simbolinę liūto statulėlę, priminsiančią Rietavą, A. Nedzelskiui padovanojo Savivaldybės meras Antanas Černeckis.
