Naujausios
Plateliai – penktoji sostinė
Per visus metus nusidrieksianti renginių programa pristatyta per neseniai vykusį Plungės rajono savivaldybės tarybos švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį. Aptardamas ją Platelių seniūnijos vadovas Robertas Šimkus akcentavo, jog pagrindinė plateliškių idėja – prisistatyti visuomenei per kūrybinių raiškų įvairovę, siekiant pabrėžti Platelių krašto išskirtinumą. „Mūsų akcentai – kalendorinės ir tradicinės šventės, įvairūs pažintiniai žygiai, ekskursijos, parodos, kūrybinės dirbtuvės. Žinoma, bus ir pramoginių renginių“, – kalbėjo seniūnas.
Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė priminė, jog Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja regionams suteikia galimybę stiprinti kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoti kultūrinį turizmą, plėsti kultūrinį gyvenimą, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas.
Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015-aisiais paskelbti Naisiai, o po metų – nuo 2016-ųjų – mažosiomis kultūros sostinėmis kasmet išrenkami skirtingi šalies miesteliai. Nuo 2018-ųjų Lietuvos kultūros taryba kasmet išdalinta 50 tūkst. eurų svarbiausiems mažųjų kultūros sostinių projektams.
„Džiuginantis dalykas yra tai, jog nuo mažųjų kultūros sostinių starto Plungės savivaldybė net penkis kartus yra gavusi šį titulą – pirmoji juo 2016-aisiais pasipuošė Žemaičių Kalvarija, 2019-aisiais Kuliai, 2020-aisiais – Žlibinai, pernai – Alsėdžiai, o šiemet garbė nešti Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą atiteko Plateliams.
Vedėja pasidžiaugė, jog Platelių bendruomenė vertinimui pateikė itin profesionaliai parengtą paraišką. „Šioje vietoje Plateliai išties nustebino ir buvo net nejauku skaityti ministro įsakymą, kai sąraše visos kultūros sostinės, o finansavimas skirtas tik vienai – Platelių bendruomenei. Tai iš tikrųjų parodo, kad Plungės rajonas tikrai dirba profesionaliai kultūros srityje.“
Seniai matavosi šiuos „marškinius“
Plačiau, kuo Plateliai žada nustebinti šiais metais, per posėdį papasakojo seniūnas R. Šimkus. „Plateliai daug metų taikėsi į kultūros sostinės marškinius, bet mums visai pasisekė, kad juos gavome būtent šiais metais, nes pernai šventėme Magdeburgo teisių gavimo sukaktį, o štai šiemet turime kitą progą“, – kalbėjo jis.
Seniūnas sakė, jog prie paraiškos dirbo didelė komanda, apjungusi įvairių sričių specialistus. Taip pavyko pasiekti gerų rezultatų – iš prašytų 27 tūkst. eurų Plateliams skirta 17 700. Seniūno teigimu, ši suma – išties nemenka, ypač žinant, jog bendrai svarbiausiems mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektams skiriama vos 50 tūkst. eurų, į šias lėšas šiemet taikėsi penki tituluoti miesteliai.
Kalbėdamas apie suplanuotus renginius seniūnas paminėjo, jog keletas iš jų jau įvyko. Sausio 6-ąją surengta „Trijų karalių“ šventė, vasario 16-ąją, kaip minėta, Plateliai iškimingai paskelbė esantys Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Neseniai nušurmuliavo ir gilias tradicijas Plateliuose turinti Užgavėnių šventė.
Laukia daugybė renginių
Artimiausias renginys dabar numatytas kovo 11-ąją, kuomet plateliškiai pakvies į žygį su žemaitiško kulinarinio paveldo edukacija. Žygio metu planuojama aplankyti įvairius gamtos objektus bei pasivaikščioti partizanų takais, taip prisiliečiant prie Kovo 11-osios tematikos.
Įdomus renginys laukia kovo 16-ąją – „Naktišokiai“, kurie, pasak seniūno, bent jau Plateliuose bus naujiena.
Balandžio 23-ąją miestelį sudrebins tarptautinis kapelų festivalis „Jurginės“, šiai progai birželio–liepos mėnesiais planuojama surengti Platelių meno mokyklos mokinių parodą, kurios eksponatai papuoš Platelių dvaro svirno erdves.
Žinoma, plateliškiai neužmiršo ir tradicinių Joninių bei birželio 29–liepos 1 dienomis šurmuliuosiančių Petrinių, kurių programoje – konferencija, paroda, mėgėjų kolektyvų koncertas, kūrybinės dirbtuvės, žemaitiška roko opera „Gervaza dūzgės“ (tai bus bendras grupės „Skylė“ ir vietos saviveiklininkų projektas).
R. Šimkaus žodžiais, „Gervaza dūzgės“ taps pagrindiniu Petrinių akcentu, pasiruošimas pareikalaus didžiulių pastangų, mat bus reikalinga ežero pakrantėje pastatyti didelę sceną. „Šis renginys suvalgys praktiškai visą minėtą gautą pinigų sumą“, – kalbėjo seniūnas.
Plateliškiai ruošiasi švęsti ir Mindaugo karūnavimo dieną, kuri minima liepos 6-ąją. Tądien visų dėmesio lauks Platelių ir Plungės meno mokyklų orkestrų koncertas.
Turtingas renginių bus ir rugpjūtis: mėnesio pradžioje kvies Telšių apskrities tautodailininkų kūrybinė stovykla, 15 dieną – tradicinės Žolinės, 26 dieną – folkloro vakaras „Augin tievs do sūnelio“.
Spalio 18–lapkričio 18 dienomis suplanuota tautodailininko Vyto Jaugėlos darbų paroda, kviesianti užsukti į Platelių dvaro svirną.
Na, o finalinis renginys – Padėkos vakaras – numatytas gruodžio mėnesį, tik konkreti diena dar nėra pasirinkta.
„Planų yra ir dar daugiau. Turime viziją parke surengti lauko parodą, bet kol nėra tiksliai žinoma, jog pavyks, negalime skelbtis. Dėkojame Savivaldybei, skyrusiai mūsų renginiams 10 tūkst. eurų, rėmėjams. Juk viskas remiasi į pinigus“, – kalbėjo R. Šimkus.
Jo teigimu, pristatytoje programoje dauguma renginių – tradiciniai. Tik, pasipuošus mažosios kultūros sostinės vardu ir gavus finansavimą, juos bus galima surenti daug kokybiškesnius, vertingesnius ir patrauklesnius visuomenei.
Komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė pasidžiaugė turtinga renginių programa bei tuo, kad kiekviena mūsų krašto mažoji Lietuvos kultūros sostinė kviečia į skirtingus renginius. Antai pernykštė sostinė Alsėdžiai ėjo per pilietinę-patriotinę tematiką, o štai plateliškiai telkiasi į etninę kultūrą.