
Naujausios
Laisvės liepsnos negeso dvi dienas
Po šalį sukrėtusių 1991 m. įvykių, kuomet Lietuvos piliečiai visomis išgalėmis priešinosi Sovietų Sąjungos bandymui jėga perimti valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai.
Laikas lekia nesustabdomai, tačiau tą naktį – sausio 13-ąją – išgyvenusių tautiečių prisiminimų jis nepajėgė nugramzdinti užmarštin. Tragiškų įvykių liudininkais tapusių lietuvių, tarp kurių – ir mūsų krašto gyventojai, – atmintyje gyva kiekviena baimės, siaubo ir nežinomybės persmelkta akimirka, kurios kasmet tarsi karoliai surveriami iš naujo, kad ir jaunoji karta sužinotų, kas įvyko 1991-ųjų sausį ir kiek daug kainavo šiandien taip dažnai paminama kiekvieno iš mūsų laisvė.
Plungiškiai reikšmingą Lietuvai datą minėjo dvi dienas. Plungės kultūros centro rūpesčiu Laisvės gynėjų dienai buvo parengta įsimintina programa, kurios pirmieji akcentai sudėlioti sausio 12-osios vakarą. Tądien plungiškiai buvo kviečiami dalyvauti visuomeninėje akcijoje „Laisvės liepsna“. Jos metu visi norintieji rinkosi prie Laisvės paminklo, kur, pagerbdami kovojusius už laisvę, uždegė atsineštą žvakelę.
Graži akcija, prie kurios jungėsi ir pavieniai žmonės, ir įvairios įstaigos bei organizacijos, tęsėsi ir sausio 13-osios vakarą, tad mūsų miesto laisvės simbolis buvo nutviekstas liepsnelių šviesos. Ypatinga erdve tomis dienomis tapusiose Laisvės paminklo prieigose žmonės fotografavosi ir savo nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose, taip darsyk pasidžiaugdami prieš 31-erius metus iškovota laisve.
Sausio 13-ąją Plungėje būta ir daugiau renginių. Ryte, 8 valandą, kaip ir kiekvienais metais, visiems svarbi data paminėta akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, prie kurios tradiciškai prisijungė Plungės, Rietavo ir, žinoma, visos šalies mokyklos bei kitos įstaigos ir institucijos, langus papuošusios degančių žvakelių liepsnelėmis.
Tos dienos vakarą už laisvės kovotojus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotos šventos Mišios, o tuo pačiu metu Kultūros centro fojė buvo galima išvysti dokumentines video kronikas „Gyvi prisiminimai“.
Tačiau pagrindine Sausio 13-ajai skirto minėjimo ašimi tapo Kultūros centre surengtas koncertas. Aukštos meninės kokybės muzikos ir poezijos vakarą plungiškiams dovanojo Nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“, kuris per ilgus kūrybinės veiklos metus pristatė ne vieną šimtą koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Kartu su ansambliu pasirodė operos solistė Dovilė Kazonaitė, obojumi grojo „Musica Humana“ meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris, o vedėjos vaidmuo ypatingą vakarą patikėtas Lietuvos teatro ir kino aktorei, skaitovei Gražinai Urbonaitei.
Paminėtas miesto gimtadienis
Minint Laisvės gynėjų dieną, prisiminta ir tai, jog būtent sausio 13-ąją prieš 230 metų Plungės miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Iki šios privilegijos Plungė, kaip ir dauguma to meto miestų ir miestelių, buvo nesavivaldi.
Pagal dydį ir reikšmę miestai egzistuodavo kartu su dvaru ar bažnyčia. Gyvenvietę paprastai sudarydavo miestas ar miestelis, dvaras ir bažnyčia su jos valda. Įdomu tai, kad 1792-aisiais savivalda suteikta tik miestui, o dvaro ir bažnyčios teritorinė nuosavybė Plungėje išliko iki pat XX amžiaus pradžios.
Kad Plungė jau 230 metų gyvuoja kaip laisvas ir savarankiškas kraštas, vienas pirmųjų renginio Kultūros centre metu pasidžiaugė savivaldybės meras Audrius Klišonis, patikinęs, jog šiai progai per visus ateinančius metus numatyta daugybė renginių.
Žinoma, miesto gimtadienis neužgožė ir kitos svarbios dienos – 1991-ųjų sausio 13-osio. Renginio metu prisiminta ne tik tai, kaip lietuviai gynė savo, o kartu ir visos tėvynės laisvę, bet ir gyvybę dėl pastarosios paaukoję mūsų tautiečiai.
Uždegė simbolinius žibintus
Laisvės gynėjų diena paminėta ne tik Plungėje. Reikšmingą datą renginiais įprasmino ir kalvariškiai, ir žlibiniškiai, tveriškiai bei kitų vietovių gyventojai. Ne išimtis – ir Rietavas, kur laisvės gynėjai ir žuvusieji dėl jos pagerbti Sausio 13-osios išvakarėse.
Prisimindami kruvinus 1991 metų įvykius rietaviškiai uždegė simbolinius žibintus ir žvakeles, nušvietusius Laisvės aikštę, taip pagerbdami tą istorinę dieną savo gyvybę paaukojusius tautiečius.
„Liepsnok, Laisvės žibinte!“ – sakė minėjime dalyvavę Rietavo skautai bei šauliai ir tuo pačiu metu į ugnį metė gintaro dulkes, nuo kurių kilusios liepsnos buvo tarsi meile tėvynei degančių širdžių simbolis. Iškart po to nuskambėjo Lietuvos himnas, o nutilus pastarajam, pasigirdo kraupiąją dieną menančios rietaviškių gimnazistų skaitomos istorijos, palydėtos gedulo žvakelės uždegimo prie Laisvės paminklo ceremonija.
Minint Laisvės gynėjų dieną, Rietave netilo ir dainos. Atrodė, jog viskas vyksta taip, kaip prieš 31-erius metus, kuomet vienintelis lietuvių ginklas stojus ginti Lietuvos buvo lietuviška daina, skambėjusi prie Seimo rūmų ir televizijos bokšto. Tik šįkart dainų žodžiai liejosi ne iš draugėn susibūrusių laisvės kovotojų, kurių krūtinėse pulsavo vienybė ir drąsa, o iš jungtinio Rietavo kultūros centro choro „Jūrava“ ir Trečiojo amžiaus universiteto choro dainininkų lūpų.
Vėliau dalintasi mintimis apie laisvę: kodėl ji visiems buvo tokia svarbi, ką davė ir ką mums reiškia šiandien. Savo pamąstymus išsakė Rietavo vicemeras Jonas Eugenijus Bačinskas, Trečiojo amžiaus universiteto atstovai bei kiti renginio dalyviai.