Sausio 13-osios fone – Plungės miesto gimtadienis

Laisvės lieps­nos ne­ge­so dvi die­nas

Po šalį su­krėtu­sių 1991 m. įvy­kių, kuo­met Lie­tu­vos pi­lie­čiai vi­so­mis iš­galė­mis prie­ši­no­si So­vietų Sąjun­gos ban­dy­mui jėga pe­rim­ti vals­ty­bi­niam per­vers­mui reikš­min­gus ob­jek­tus, pra­ėjo dau­giau nei trys de­šimt­me­čiai.
Lai­kas le­kia ne­sus­tab­do­mai, ta­čiau tą naktį – sau­sio 13-ąją – iš­gy­ve­nu­sių tau­tie­čių pri­si­mi­nimų jis ne­pajėgė nu­gramz­din­ti už­marš­tin. Tra­giškų įvy­kių liu­di­nin­kais ta­pu­sių lie­tu­vių, tarp ku­rių – ir mūsų kraš­to gy­ven­to­jai, – at­min­ty­je gy­va kiek­vie­na baimės, siau­bo ir ne­ži­no­mybės per­smelk­ta aki­mir­ka, ku­rios kas­met tar­si ka­ro­liai sur­ve­ria­mi iš nau­jo, kad ir jau­no­ji kar­ta su­ži­notų, kas įvy­ko 1991-ųjų sausį ir kiek daug kai­na­vo šian­dien taip daž­nai pa­mi­na­ma kiek­vie­no iš mūsų laisvė.
Plun­giš­kiai reikš­mingą Lie­tu­vai datą minė­jo dvi die­nas. Plungės kultū­ros cent­ro rūpes­čiu Laisvės gynėjų die­nai bu­vo pa­reng­ta įsi­min­ti­na pro­gra­ma, ku­rios pir­mie­ji ak­cen­tai su­dėlio­ti sau­sio 12-osios va­karą. Tądien plun­giš­kiai bu­vo kvie­čia­mi da­ly­vau­ti vi­suo­me­ninė­je ak­ci­jo­je „Laisvės lieps­na“. Jos me­tu vi­si no­rin­tie­ji rin­ko­si prie Laisvės pa­mink­lo, kur, pa­gerb­da­mi ko­vo­ju­sius už laisvę, už­degė at­si­neštą žva­kelę.
Gra­ži ak­ci­ja, prie ku­rios jungė­si ir pa­vie­niai žmonės, ir įvai­rios įstai­gos bei or­ga­ni­za­ci­jos, tęsėsi ir sau­sio 13-osios va­karą, tad mūsų mies­to laisvės sim­bo­lis bu­vo nu­tvieks­tas lieps­ne­lių švie­sos. Ypa­tin­ga erd­ve to­mis die­no­mis ta­pu­sio­se Laisvės pa­mink­lo priei­go­se žmonės fo­tog­ra­fa­vo­si ir sa­vo nuo­trau­ko­mis da­li­jo­si so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, taip dar­syk pa­si­džiaug­da­mi prie­š 31-erius me­tus iš­ko­vo­ta lais­ve.
Sau­sio 13-ąją Plungė­je būta ir dau­giau ren­gi­nių. Ry­te, 8 va­landą, kaip ir kiek­vie­nais me­tais, vi­siems svar­bi da­ta pa­minė­ta ak­ci­ja „At­min­tis gy­va, nes liu­di­ja“, prie ku­rios tra­di­ciš­kai pri­si­jungė Plungės, Rie­ta­vo ir, ži­no­ma, vi­sos ša­lies mo­kyk­los bei ki­tos įstai­gos ir ins­ti­tu­ci­jos, lan­gus pa­puo­šu­sios de­gan­čių žva­ke­lių lieps­nelė­mis.
Tos die­nos va­karą už laisvės ko­vo­to­jus Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je au­ko­tos šven­tos Mi­šios, o tuo pa­čiu me­tu Kultū­ros cent­ro fojė bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti do­ku­men­ti­nes vi­deo kro­ni­kas „Gy­vi pri­si­mi­ni­mai“.
Ta­čiau pa­grin­di­ne Sau­sio 13-ajai skir­to minė­ji­mo aši­mi ta­po Kultū­ros cent­re su­reng­tas kon­cer­tas. Aukš­tos me­ninės ko­kybės mu­zi­kos ir poe­zi­jos va­karą plun­giš­kiams do­va­no­jo Na­cio­na­linės fil­har­mo­ni­jos ka­me­ri­nis an­samb­lis „Mu­si­ca Hu­ma­na“, ku­ris per il­gus kūry­binės veik­los me­tus pri­statė ne vieną šimtą kon­certų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se ša­ly­se.
Kar­tu su an­samb­liu pa­si­rodė ope­ros so­listė Do­vilė Ka­zo­naitė, obo­ju­mi gro­jo „Mu­si­ca Hu­ma­na“ me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Ro­ber­tas Bei­na­ris, o vedė­jos vaid­muo ypa­tingą va­karą pa­tikė­tas Lie­tu­vos teat­ro ir ki­no ak­to­rei, skai­to­vei Gra­ži­nai Ur­bo­nai­tei.


Pa­minė­tas mies­to gim­ta­die­nis

Mi­nint Laisvės gynėjų dieną, pri­si­min­ta ir tai, jog būtent sau­sio 13-ąją prie­š 230 metų Plungės mies­tui bu­vo su­teik­tos Mag­de­bur­go teisės. Iki šios pri­vi­le­gi­jos Plungė, kaip ir dau­gu­ma to meto miestų ir mies­te­lių, bu­vo ne­sa­vi­val­di.
Pa­gal dydį ir reikšmę mies­tai eg­zis­tuo­da­vo kar­tu su dva­ru ar baž­ny­čia. Gy­ven­vietę pa­pras­tai su­da­ry­da­vo mies­tas ar mies­te­lis, dva­ras ir baž­ny­čia su jos val­da. Įdo­mu tai, kad 1792-ai­siais sa­vi­val­da su­teik­ta tik mies­tui, o dva­ro ir baž­ny­čios te­ri­to­rinė nuo­sa­vybė Plungė­je iš­li­ko iki pat XX am­žiaus pra­džios.
Kad Plungė jau 230 metų gy­vuo­ja kaip lais­vas ir sa­va­ran­kiš­kas kraš­tas, vie­nas pirmųjų ren­gi­nio Kultū­ros cent­re me­tu pa­si­džiaugė sa­vi­val­dybės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, pa­ti­kinęs, jog šiai pro­gai per vi­sus atei­nan­čius me­tus nu­ma­ty­ta dau­gybė ren­gi­nių.
Ži­no­ma, mies­to gim­ta­die­nis neuž­gožė ir ki­tos svar­bios die­nos – 1991-ųjų sau­sio 13-osio. Ren­gi­nio me­tu pri­si­min­ta ne tik tai, kaip lie­tu­viai gynė sa­vo, o kar­tu ir vi­sos tėvynės laisvę, bet ir gy­vybę dėl pa­sta­ro­sios paau­koję mūsų tau­tie­čiai.


Už­degė sim­bo­li­nius ži­bin­tus

Laisvės gynėjų die­na pa­minė­ta ne tik Plungė­je. Reikš­mingą datą ren­gi­niais įpras­mi­no ir kal­va­riš­kiai, ir žli­bi­niš­kiai, tve­riš­kiai bei kitų vie­to­vių gy­ven­to­jai. Ne išim­tis – ir Rie­ta­vas, kur laisvės gynė­jai ir žu­vu­sie­ji dėl jos pa­gerb­ti Sau­sio 13-osios iš­va­karė­se.
Pri­si­min­da­mi kru­vi­nus 1991 metų įvy­kius rie­ta­viš­kiai už­degė sim­bo­li­nius ži­bin­tus ir žva­ke­les, nu­švie­tu­sius Laisvės aikštę, taip pa­gerb­da­mi tą is­to­rinę dieną sa­vo gy­vybę paau­ko­ju­sius tau­tie­čius.
„Lieps­nok, Laisvės ži­bin­te!“ – sakė minė­ji­me da­ly­vavę Rie­ta­vo skau­tai bei šau­liai ir tuo pa­čiu me­tu į ugnį metė gin­ta­ro dul­kes, nuo ku­rių ki­lu­sios lieps­nos bu­vo tar­si mei­le tėvy­nei de­gan­čių šird­žių sim­bo­lis. Iš­kart po to nu­skambė­jo Lie­tu­vos him­nas, o nu­ti­lus pa­sta­ra­jam, pa­si­gir­do krau­piąją dieną me­nan­čios rie­ta­viš­kių gim­na­zistų skai­to­mos is­to­ri­jos, pa­lydė­tos ge­du­lo žva­kelės už­de­gi­mo prie Laisvės pa­mink­lo ce­re­mo­ni­ja.
Mi­nint Laisvės gynėjų dieną, Rie­ta­ve ne­ti­lo ir dai­nos. At­rodė, jog vis­kas vyks­ta taip, kaip prie­š 31-erius me­tus, kuo­met vie­nin­te­lis lie­tu­vių gink­las sto­jus gin­ti Lie­tu­vos bu­vo lie­tu­viš­ka dai­na, skambė­ju­si prie Sei­mo rūmų ir te­le­vi­zi­jos bokš­to. Tik šįkart dainų žod­žiai lie­jo­si ne iš draugėn su­si­būru­sių laisvės ko­vo­tojų, ku­rių krūtinė­se pul­sa­vo vie­nybė ir drąsa, o iš jung­ti­nio Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro cho­ro „Jūra­va“ ir Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to cho­ro dai­ni­ninkų lūpų.
Vėliau da­lin­ta­si min­ti­mis apie laisvę: kodėl ji vi­siems bu­vo to­kia svar­bi, ką davė ir ką mums reiš­kia šian­dien. Sa­vo pamąs­ty­mus iš­sakė Rie­ta­vo vi­ce­me­ras Jo­nas Eu­ge­ni­jus Ba­čins­kas, Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to at­sto­vai bei ki­ti ren­gi­nio da­ly­viai.