Naujausios
Iniciatoriai – Žemaičių dailės ir Arklio muziejai
Atmintinų Žirgo metų minėjimo paskelbimą dar 2021 m. inicijavo Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė ir Mindaugas Karčemarskas – Arklio muziejus vedėjas, etnomuzikologas ir arklininkystės entuziastas.
Istorinį pagrindimą šiai temai parašė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto plungiškis docentas dr. Tomas Petreikis. Iniciatyvą aktyviai palaikė ir šios idėjos realizavimu rūpinosi Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.
Netrukus paaiškėjo, kad ši idėja turi nemažą būrį palaikančiųjų: prie jos prisijungė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkai, Žemaitukų žirgų augintojų bei Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos, Seimo nariai bei privatūs asmenys.
Tikėtasi, kad Žirgo metais bus paskelbti dar 2022-ieji, tačiau tam prireikė daugiau laiko – Žirgo metus minėsime šiemet.
Šventinė programa
Šiai ir kitoms sukaktims paminėti Seimas yra pasiūlęs Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas programoms rengti, įtraukiant į jas Lietuvos institucijas, savivaldybes, bendruomenes, organizacijas ir piliečius.
Suplanuota, kad minit Žirgo metus įvyks net keletas reikšmingų jubiliejinių renginių, kurių svarbiausias – Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno 100-mečio minėjimas – numatytas mūsų mieste. Jo metu planuojama surengti žemaitukų žirgų veislės istorijai ir aktualijoms skirtą mokslinę konferenciją, pristatyti istorinių fotografijų parodą. Smalsuolių dėmesio lauks ir žemaitukų žirgų žygis iš Plungės į Niūronis (Anykščių r.).
Žirgo metais planuojama ir daugia įspūdingų renginių, kurių metu galėsime grožėtis šiandien Lietuvoje auginamais žirgais.
Vyks Lietuvos žirginio sporto federacijos 90-mečio minėjimas, kurio metu žadama apdovanoti geriausią 2022-ųjų raitelį. Numatytas ir Lietuvos arklių augintojų asociacijos 30-mečio renginys, kurį lydės Lietuvoje auginamų visų žirgų veislių paroda.
Lietuvos arklių augintojų asociacija kartu su „Lietuvos žirgynu“ yra numačiusi Valstybės dienos proga surengti teatralizuotą eiseną su žirgais Vilniaus senamiestyje. Žemaičių dailės muziejus kartu su Plungiškių draugija kaip ir kiekvieną rudenį pakvies į žirgų konkūrą kunigaikščių Oginskių taurei laimėti.
Žirgo metais taip pat numatyta daug žygių, konkursų, edukacijų, kurių tikslas – paskatinti visuomenę domėtis žirgininkystės tradicijomis ir užtikrinti jų tęstinumą.
Kokias dar sukaktis minėsime 2023-iaisiais?
Seimas dar pernai nutarė nuo ateinančių metų koncentruotis į svarbiausius bei iškiliausius įvykius ir pasirinkti minėti tik tris svarbiausias sukaktis, atsisakant praktikos, kai kasmet būdavo paskelbiama net iki poros dešimčių atmintinų metų. Tad 2023-iuosius nutarta paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus bei Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto ir Šventojo Juozapato metais.
Vis tik jau minėta rezoliucija išskirti ir kiti valstybei svarbūs įvykiai, žymių asmenybių sukaktys. Ši Seimo priimta rezoliucija skelbia, kad šiemet minėsime ir vargonininko, pirmosios lietuviškos operos kūrėjo Miko Petrausko 150-ąsias, rašytojo Mykolo Vaitkaus 140-ąsias, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias, knygnešės Felicijos Bortkevičienės 150-ąsias, Lietuvos žvalgės, politikės Marcelės Kubiliūtės 125-ąsias, istoriko, rašytojo Simono Daukanto 230-ąsias ir poeto Jurgio Baltrušaičio 150-ąsias gimimo metines.
Taip pat ketinama pažymėti paskutinių okupuotos Lietuvos masinių trėmimų 70-metį, Vilniaus geto likvidavimo 80-metį, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įsteigimo 80-metį, okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-metį ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Kersteno komiteto 70-metį.
2023-iaisiais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos vardo pagarsinimo, 770 metų nuo Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo bei, kaip jau minėta, 100 metų nuo Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo.