Naujausios
Šimtametė laisvalaikiu žaidžia kortomis
Penktadienį pasveikinta šiaulietė Elena Janavičiūtė, tądien šventusi 100 metų sukaktį. Su 96-erių seserimi gyvenanti jubiliatė laisvalaikiu žaidžia kortomis. „Man atrodo, kad gimiau ką tik. Jaučiuosi, kaip vaikystėje. Tų šimto metų nematau ir nejaučiu. Gyvenimas prabėgo nepastebėtai“, – atsidūsta ilgaamžė.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Ilgaamžės seserys
„Toks tokį globoja“, – kikena šimtametė E. Janavičiūtė, gyvenanti su 96-erių seserimi Ona Janavičiūte. Paprašyta papasakoti apie savo gyvenimą, ilgaamžė pateikia sutrumpintą jo versiją: „Gimiau, užaugau, dabar mirsiu.“
Ji pasakoja, jog per 100 metų būta ir linksmų, ir sunkių momentų. Visą gyvenimą buvo sveika – niekada negulėjo ligoninėje, sunkiai nesirgo, nebent sloga. Net sulaukusi šimtmečio jaučiasi gerai, tik kur ne kur pamaudžia, akys silpnesnės.
E. Janavičiūtė gimė Latvijoje, kur tuo metu dirbo jos geležinkelininkas tėvas. Vyrą siuntinėjo vis po skirtingus miestus, šalis, šeimai teko daug kraustytis. Janavičiai susilaukė penkių dukterų ir dviejų sūnų. Elena buvo iš dvynukų, tačiau kitas kūdikis mirė iškart po gimdymo.
Sesuo Ona pasakoja, jog Elenai jaunystėje teko sunkiai dirbti. Geležinkelininkas tėvas turėdavo supilti ir išvežti žvyro vagonus. Kadangi jis mėgdavo išgerti, kartais nepasirodydavo darbe. Kai atvažiuodavo traukiniai su vagonais, tėvą pavaduodavo Elena – vietoje jo pildavo ir veždavo žvyrą.
Visą gyvenimą E. Janavičiūtė dirbo pašte ryšininke, ilgus metus – pašto viršininke. Jai, kaip ir tėvui, teko keliauti po Lietuvą: dirbo Kretingoje, Darbėnuose, Šaukėnuose, galiausiai – Pakruojyje. Net dabar gavusi laišką moteris išstudijuoja kiekvieną pašto ženklo detalę. „Nebe tokie kaip buvo, dabar negražūs“, – pareplikuoja.
Laisvalaikiu žaidžia kortomis
Pakruojyje gyveno Elenos sesuo Ona, dirbo buhaltere. Į Šiaulius iš Pakruojo seserys atsikraustė prieš 16 metų, apsigyveno kartu. Su jomis gyveno ir vyresnė sesuo, ji mirė sulaukusi 96-erių. Seserys liko tik dviese iš septynių vaikų.
Jaunystėje seserys labai mėgo šokti, eidavo į šokius. „Buvau geriausia kaime šokėja!“ – pasigiria E. Janavičiūtė. „Ją pirmutinę vesdavo šokti“, – patikslina sesuo.
Seserys liko netekėjusios. „Kas ėmė, už to netekėjom, kas neėmė – mylėjom. Ilgai rinkomės, buvom išrankios. Taip palikom abidvi senmergėlės“, – pasakoja Ona. „Gal dar liko laiko, kai gyvensim antrą šimtmetį“, – pajuokauja Elena.
Ilgaamžė labai mėgo megzti. Gimtadienio dieną abi seserys pasipuošusios E. Janavičiūtės numegztais megztiniais. Dabar pomėgio teko atsisakyti, nes rankos nebe tokios stiprios.
Kiekvieną valandą šimtametė klauso radijo žinių. Kartkartėmis sesers pasiteirauja, ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar gyva. Laisvalaikiu seserys žaidžia kortomis.
„Lošiam ir lošiam „Tūkstantį“ arba „Kiaulę“. Išlošiam pakaitom. Skaičiuojam akis, po šimtą kiaulių gauni – pralošimas. Nesukčiaujam, sąžiningai skaičiuojam skaitliukus pasidėjusios“, – dėsto O. Janavičiūtė.
Mylima kaimynė ir dukterėčia
Ilgaamžes seseris kasdien aplanko, pirkinius iš parduotuvės parneša mylimiausia kaimynė Stanislava, kurią jos laiko beveik šeimos nare. „Aukso kaimynė! – patikslina senolės. – Tokių kaimynių mažai kas turi, mums labai pasisekė. Ji pasidarė kaip mūsų sesuo.“
Ryte moterys pirmiausia susirūpina, kaip sekasi kaimynei, koks jos kraujo spaudimas, eina aplankyti.
Dažnai užsuka ir sesers dukra Nijolė Oriol. „Ji iškepa mums labai skanių blynų“, – giria dukterėčią. Baba ir antroji mama – taip N. Oriol vadina Eleną, kuri ją užaugino nuo metukų, vėliau padėjo auginti keturis jos vaikus. Dabar iš Vilniaus atveža pasidžiaugti anūkus. Senolių džiaugsmas – trys proanūkės. Jaunoji karta planuoja aplankyti šimtametę savaitgalį.
„Gal Dievulis mus užmiršo, kad nemirštam?“ – svarsto Ona. Ji priduria, kad gyventi nuobodoka – laiką užmuša tik kortos. Jau porą metų seserys niekur iš namų nebeina – lauką kompensuoja plačiai atverti langai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SESERYS: Geros nuotaikos nestokojančios ilgaamžės seserys (iš kairės) 96-erių Ona ir šimtametė Elena Janavičiūtės globoja viena kitą.