Naujausios
Daug klausimų ir mažai laiko
Sprendimą perkelti biblioteką per Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį pristatė Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė. Ji priminė, kad Savivaldybės taryba dar 2020 metais patvirtino tiek rajono kultūros centrų, tiek bibliotekų pertvarkos programą. Rengiant ją nutarta kaimiškosiose teritorijose esančias viešąsias bibliotekas sujungti kartu su mokyklų bibliotekomis.
Ta linkme žengtas pirmasis žingsnis – į Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos patalpas buvo perkelta Alsėdžių miestelio viešoji biblioteka. Panašiu principu, glaudžiai bendradarbiaudama su mokyklos, veikia ir Šateikių biblioteka, o šįkart vietos valdžios žvilgsniai nukrypo į Kulių biblioteką, juolab kad jos perkraustymui atsirado palanki proga.
Kaip informavo Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika, šiemet netikėtai prie metų pradžioje jau gautų 469-ių tūkst. eurų Kulių gimnazijos remonto darbams pridėta dar papildomai 240 tūkst. eurų, tad skubiai sprendžiama, kaip juos įsisavinti iki metų galo.
Tada akys ir nukrypo į vadinamąjį trečiąjį gimnazijos korpusą, kur buvo suplanuota įrengti skaityklą, šalia jos yra aktų salė. Esą į šalia skaityklos esančią laisvą patalpą būtų galima perkelti ir miestelio biblioteką, kad šioji galėtų naudotis ir skaitykla, ir, esant reikalui, – aktų sale savo renginiams.
„Tokiu atveju būtų formuojamos visiškai naujos patalpos, reikia įrengti patekimą neįgaliesiems, performuoti signalizacijas, kad biblioteka galėtų dirbti atskirai nuo mokyklos. Daug techninių klausimų ir labai mažai laiko“, – situaciją apibūdino A. Liutika, primindamas, kad gautą finansavimą reikia įsisavinti dar šiais metais.
Sąlygos gerės ar blogės?
Didžiausia paskata perkelti biblioteką, kaip kalbėjo V. Saukalienė, yra noras sudaryti jos lankytojams geresnes sąlygas, ypač neįgaliesiems, mat dabar biblioteka veikia antrame Kulių kultūros centro aukšte ir yra pasiekiama stačiais lauko laiptais.
Posėdžio metu užsiminta ir apie tai, kad išsikėlus bibliotekai Kultūros centras džiaugtųsi atsilaisvinusia patalpa, kuri esą reikalinga jo veikloms. Vis tik posėdyje dalyvavusi pati Kulių kultūros centro vadovė Agnė Alčiauskienė išsakė priešingą nuomonę.
„Patalpų Kultūros centrui užtenka. Taip, jei atsirastų laisvų, galbūt įveiklintume, bet atskiro mūsų prašymo dėl to nebuvo“, – lyg kirviu nurėžė ji.
Daugiau argumentų, kodėl derėtų palikti biblioteką jos senoje vietoje, išsakė posėdyje dalyvavusi Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė. Pasak jos, dabartinė biblioteka – šviesi ir erdvi, suremontuota bibliotekininkės Laimos Tamašauskienės rūpesčiu ir veikia 76-ių kvadratinių metrų patalpose, o siūloma keltis į apleistą 55-ių kvadratinių metrų klasę, kurią neaišku kaip reikės pasiekti. Ypač šaltuoju metų laiku, nes iki tos gimnazijos dalies nėra jokio padoresnio keliuko, vadinasi, lankytojams teks klampoti per purvynus.
„Dabar kelios įstaigos draugiškai gyvenam po Kultūros centro stogu, kartu organizuojam renginius ir šventes, dirbam bendram Kulių labui. Ir nesuprantam, kodėl bloginamos bibliotekos sąlygos, perkeliant ten, kur net nėra tinkamų patalpų, tik apleista klasė ir tamsus koridorius“, – stebėjosi seniūnė ir pridūrė bijanti, kad iškėlus biblioteką, dabartinės jos patalpos taip ir liks tuščios, tad po kelerių metų ten teks valyti voratinklius.
Alsėdžiai – džiaugiasi
Į diskusiją įsitraukęs vicemeras Žydrūnas Purauskis patikslino, kad bibliotekos veiklai žadamos pritaikyti patalpos bus gerokai erdvesnės: kartu su skaitykla, koridorium ir tualetais iš viso turėtų 150-ies kvadratinių metrų plotą. Be to, į šias patalpas būtų keliamasi tik po remonto, tad nėra ko kalbėti apie netinkamas sąlygas.
Pasak Ž. Purauskio, Savivaldybė nuolat yra atakuojama atsakingų institucijų raštais bei reikalavimais pritaikyti viešųjų įstaigų erdves neįgaliesiems. Pertvarkyti tinkamai dabartines bibliotekos erdves esą būtų labai brangu, o labiausiai akis bado statūs laiptai, kuriais lipama į biblioteką. „Man tikrai nesuprantam, kaip žiemos metu tais laiptais nepavojinga lipti? Nebent šildomi jie“, – ironizavo vicemeras.
Jis mestelėjo akmenėlį ir į Kultūros centro vadovės daržą: „Tikime jaunos direktorės perspektyva ir matytume platesnes Kultūros centro veiklas, kad veiktų edukacinės erdvės ir panašiai.“
Ž. Purauskis priminė pats esantis iš Alsėdžių ir nė sykio negirdėjęs, jog būtų skundžiamasi sprendimu perkelti Alsėdžių miestelio biblioteką į S. Narutavičiaus gimnazijos patalpas.
„Ir tikrai pas mus nėra baimių, kad vyresni žmonės bijos jaunimo ar mokinių. Kaip tik turim rasti senjorų sąsajų su jaunimu. Mūsų jaunimas nėra baubas, kuris atbaidytų vyresnius žmones“, – kalbėjo vicemeras.
Pagrindinį žodį tars bendruomenė?
Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir laikinai Kulių gimnazijos direktorės pareigas einanti Inga Blėdienė. Ji akcentavo, kad mokyklos darbo metu minėta skaitykla galės naudotis tik gimnazijos mokiniai ir mokytojai, tad viešosios bibliotekos lankytojams ji bus neprieinama.
Gana rimtai pasiruošusi į posėdį atvyko Kulių bibliotekininkė L. Tamašauskienė. Moteris pasakojo apklaususi net 87 bibliotekos lankytojus ir iš jų išgirdusi, kad didžioji dauguma nori griežtai pasilikti esamose patalpose.
„Kažkas pasakė, kad per didelė prabanga Kuliuose turėti dvi bibliotekas, bet ar tikrai? Turime labai puikią infrastruktūrą, miestelis sutvarkytas, yra gimnazija, vyksta renginiai, esame patogioje geografinėje vietoje, turime puikias galimybes plėstis, bet be bibliotekos... Per susitikimą pasakėt, kad pagrindinį žodį tars bendruomenė. Nepamirškite to“, – ragino bibliotekininkė.
Jos nuomone, sprendimą perkelti biblioteką į mokyklą būtų galima traktuoti kaip vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją, o apie kliūtis dabar pasiekti biblioteką neįgaliesiems esą negali būti nė kalbos. Pasak L. Tamašauskienės, keliems skaitytojams knygų socialiniai darbuotojai nuneša tiesiai į namus, o viena ratukuose atriedanti neįgali moteris esą būna aptarnaujama prie laiptų, bibliotekininkė sakė pati jai parenkanti knygų ir išnešanti į lauką.
Į biblioteką – su narkotikais užanty
Tiek Švietimo, kultūros ir sporto, tiek vėliau tą pačią dieną vykusio Kaimo reikalų komiteto metu, sprendžiant dėl Kulių bibliotekos likimo, diskusija pakrypo ir kiek netikėta linkme. Iškeltas klausimas, ar perkėlus biblioteką į mokyklą, neiškils grėsmė mokinių saugumui.
„Mokyklos teritorijos turi būti saugomos, kai kur jos net aptveriamos tvoromis. O perkėlus ten biblioteką į gimnaziją galės pakliūti, kas nori, nei gimnazijos direktorė, nei bibliotekininkė nesužiūrės, kas ir ko eina“, – nuogąstavo L. Tamašauskienė.
Kalbėta, kad įrengus dar vieną įėjimą į gimnaziją, bus sudėtinga sukontroliuoti, ar neįnešama narkotikų, kitų draudžiamų medžiagų. Tiesa, ne visiems tokios grėsmės pasirodė realios. „Nelabai suprantu: tai ar mokiniai atneš narkotikų į biblioteką, ar bibliotekos lankytojai – į mokyklą?“ – neslėpdamas šypsenos klausė Kaimo reikalų komiteto narys Tomas Mašeckis.
Atmosfera šio komiteto metu taip įkaito, kad diskutuojantieji savo argumentus kone rėkte išrėkė. Nuomonėmis apsikeista, tačiau joks sprendimas taip ir nepriimtas.
Komitetui vadovaujantis Andriejus Stančikas sakė esantis linkęs atsižvelgti į bendruomenės nuomonę. „Aišku, kartais būna keli rėksniai, kurie suformuoja bendrą nuomonę, bet jei buvo surinkti parašai, negalime ignoruoti“, – kalbėjo jis.
Tačiau to paties komiteto narys Robertas Endrikas ragino pažvelgti realiai į situaciją: „Niekas nenori etatų prarast, niekas nenori likt be darbo, bet kitas klausimas: jei į ambulatoriją per savaitę ateina trys žmonės – ar reikia dviejų ambulatorijų? Galima būtų ir dvi laikyt, taip pat ir bibliotekas dvi, bet ar reikia to?“
Skirtingai nei Kaimo reikalų komitetas, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai nei į emocijas, nei į ilgus išvedžiojimus nesileido. Išklausęs visas puses, jam pirmininkaujantis Audrius Misiūnas reziumavo: „Komitetas bibliotekos perkėlimui pritaria.“
Kitą savaitę galutinį žodį šiuo klausimu dar turės tarti Taryba.
