Naujausios
Susitikimai su trimis rašytojais
Joniškio rajone viešėję trys jaunieji rašytojai, išleidę po dvi knygas – poetas, eseistas, literatūros kritikas Arnas Ališauskas, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius ir debiutuojantis prozininkas, istorikas Tomas Vaiseta, – sulaukė klausimo, kaip pasirinko tokį gyvenimo kelią. Atsakymai buvo skirtingi, bet parodė, kad poreikis kūrybai ir skaitymui žmogų gali aplankyti nebūtinai nuo ankstyvos vaikystės.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Vytauto Kernagio ir mokytojų įtaka
Skaistgirio gimnazijoje su vyresniųjų klasių mokiniais susitikę kūrėjai sulaukė klausimo, kaip pasuko literatūriniu keliu.
Kritikas, apžvalgininkas, eseistas, poetas Arnas Ališauskas teigė, kad tas kelias – tai atsitiktinumas, bet lemtingas. Jį ypač pastūmėjo kadaise išgirstos šviesaus atminimo Vytauto Kernagio dainos. Pasiklausęs „Kukučio baladės“, kitų kūrinių, paauglys netrukus patraukė į biblioteką ieškoti eilių autorių – Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos – knygų.
„Tai buvo mano pirmas žingsnis į poeziją“, – prisiminė A. Ališauskas.
Poetui, dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui įtaką padarė pedagogai. Pirmiausia ornitologija jį sudomino biologijos mokytoja, todėl jaunuolis ketino pasukti šiuo keliu. Jam labai patikdavo dalyvauti jaunųjų ornitologų stovyklose. Tačiau vėliau, ėmus dėstyti labai stipriai lietuvių kalbos mokytojai, jis atrado literatūrą ir gebėjimą kurti.
Pradėjo nuo rekomenduojamo sąrašo
Istorikas, prozininkas Tomas Vaiseta minėjo, kad lankant mokyklą vasaros atostogoms lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja išdalindavo rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašą.
„Tuo sąrašu nesidomėjau, nes vasarą atrodė nenormalu sėdėti ir skaityti. Tačiau būdamas dešimtokas kartą užmetęs akį, kas rekomenduojama, pasiėmiau Stendalio romaną „Raudona ir juoda“. Jis man labai patiko. Tada iš bibliotekos parsinešiau Viktoro Hugo knygą „Paryžiaus katedrą“, kuri taip pat sužavėjo. Nepajutau, kaip visas atostogas praleidau skaitydamas“, – savo pažintimi su literatūra dalinosi T. Vaiseta.
Eilėraščio suvokimas ir tematika
Pristatydamas kūrybą Arnas Ališauskas atviravo, kad paauglystėje jam atrodė, jog eilėraštis privalo būti rimuotas, skambantis kaip valsiukas ar klumpakojis. Tik gerokai vėliau, jau išmokęs sekti mintį, suvokė, kad baltosios eilės gali būti kaip istorijos pasakojimas, kurio visos dalys sumautos ant vieno strypo, turinčios bendrą jungtį.
Jis juokavo, kad šviesaus atminimo poetas Marcelijus Martinaitis pastebėjęs, kaip poeto amžius susijęs su temų pasirinkimu: maždaug 20 metų jaunuoliai rašo apie mirtį, po 10–15 metų – apie ligas, būdami 50–60 metų prabyla apie meilę, o sulaukę 70–80 metų „užgieda“ apie seksą.
Kūrybai nereikia didmiesčio
Svečiai atkreipė dėmesį, kad kurti galima bet kokiame kampelyje, tam nebūtina gimti ir augti didmiestyje. Štai, Mindaugas Nastaravičius užaugo Vilniaus rajone Marijampolio miestelyje, ir apie gyvenimą toje bendruomenėje rašo savo naujausioje eilėraščių knygoje „MO“.
Tuo tarpu Tomas Vaiseta, būdamas istorikas, savo prozai inspiracijų ieško istoriniuose dokumentuose. Vienas jo apsakymų gimė po to, kai sename laikraštyje perskaitė informaciją apie 1939 metais Vilniuje vykusį elgetų susirinkimą. Pasirodė įdomu ir netikėta, kad elgetos tarpusavyje palaikė ryšius ir sugebėjo vienu metu susitikti vienoje vietoje aptarti savo reikalus.
Visi trys svečiai, dabar – literatūrinio pasaulio atstovai, yra dirbę žurnalistais. Bendra jų nuomonė buvo tokia: ši profesija tinka jauniems žmonėms, nes labai gerai užgrūdina, suteikia pastabumo, kuris praverčia ir rašant prozą ar eiles. Tačiau šis darbas ir labai išsekina.
Rašytojai taip pat susitiko su skaitytojais Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje.
Apie poetus ir prozininką
Arnas Ališauskas eilėraščius spaudoje pradėjo skelbti nuo 1992-ųjų. Jis išleido dvi poezijos knygas – „Prisukama karalystė“ ir „Rentgeno nuotraukų albumas“.
Mindaugas Nastaravičius 2010 metais, laimėjęs Rašytojų sąjungos organizuojamą pirmosios knygos konkursą, išleido eilėraščių rinkinį „Dėmėtų akių“, kuris už geriausią metų debiutą apdovanotas Zigmo Gėlės premija . Šiemet išėjęs jo eilėraščių rinkinys „MO“ dalyvauja „Metų knygos“ rinkimuose.
Tomas Vaiseta – debiutuojantis prozininkas, istorikas. Šiemet su apsakymų rinkiniu „Paukščių miegas“ jis laimėjo Rašytojų sąjungos pirmosios knygos konkursą. Taip pat šiais metais išėjo jo istorinė knyga „Nuobodulio visuomenė“.
Autorės nuotr.
KELIAS: Visi trys svečiai (iš kairės) Arnas Ališauskas, Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta, dabar – literatūrinio pasaulio atstovai, yra dirbę žurnalistais.
POSTŪMIS: Savo eiles iš naujausios knygos skaitęs Arnas Ališauskas sakė, kad tapti poetu jį ypač pastūmėjo kadaise išgirstos šviesaus atminimo Vytauto Kernagio dainos.