Naujausios
Sukaupta įspūdinga radinių kolekcija
Apie archeologinius kasinėjimus Šarnelės senovės gyvenvietėje papasakojo tyrimų vadovas dr. Tomas Rimkus ir ekspedicijos komanda: Evelina Brezgytė, Salvija Markutė, Vilius Memgaudis, Irmina Kaminskaitė ir dr. Gvidas Slah. Archeologiniai kasinėjimai vyko iki Žolinių.
Archeologai, atvykę iš Klaipėdos universiteto ir Vilniaus dailės akademijos, Šarnelėje atliko detaliuosius archeologinius tyrimus. Remiantis surinkta muziejų medžiaga ir atliktų ankstesnių tyrimų duomenimis, čia pirmykščiai žmonės gyveno nuo vėlyvojo ledynmečio laikų. Todėl mokslininkus ir vilioja galimybė atrasti kuo senesnius žmonių veiklos pėdsakus.
„Tyrimai čia buvo vykdomi ir anksčiau. 1973 metais garsi lietuvių akmens amžiaus tyrinėtoja Rimutė Rimantienė pirmoji šiose vietovėse pradėjo archeologinius tyrimus. Vedama vietinio archeologo Vito Valatkos, kuris tuo metu dirbo muziejuje Telšiuose. Kai šiose vietose vyko ežero sausinimas ir upės tiesinimas, kasant buvo iškelta kaulo rago dirbinių. Tuos dirbinius surinko vietiniai žmonės, tarp jų ir garsus kraštotyrininkas Konstantinas Bružas. Šalia jo buvusios sodybos mes dabar ir vykdome kasinėjimo darbus. Jis talkino visus radinius perduodant į Telšių muziejų, o vėliau V. Valatka parašė pirmąjį straipsnį apie šią vietą ir išsikvietė R. Rimantienę“, – pasakojo dr. T. Rimkus.
Darbai tęsiami toliau
Anot dr. T. Rimkaus, vaikščiodami po Šarnelės kalvas R. Rimantienė ir V. Valatka rado titnago. 1973 metais, kaip minėta, archeologė čia pradėjo kasinėjimo darbus. Vėliau, 1981–1982 metais, jos studentas, meno istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras profesorius Adomas Butrimas ėmėsi iniciatyvos tuos tyrimus tęsti Buvo ištirtas kelių šimtų kvadratinių metrų plotas ir surinktos didelės kaulo, rago bei įvairių žvejybinių reikmenų kolekcijos.
Šie radiniai leidžia manyti, kad pirmieji šioje vietoje gyvenę žmonės žvejojo ir užsiėmė kita su Ertenio ežeru susijusia veikla. Vėliau šie tyrimai nutrūko ir tik praėjusiais metais, ištyrus iškastą senąją medžiagą, archeologai pamatė, kad šie radiniai siekia gerokai senesnius laikus, nei manyta prieš tai, ir kad žmonės čia užsiėmė ir daugiau įvairių veiklų.
Remiantis šia prielaida pernai arcehologiniai tyrimai Šarnelės apylinkėse atnaujinti, šiemet susirinkta ir vėl. Tikslas yra iš mažo ploto surinkti kuo daugiau įvairių mėginių ir juos ištirti. 16 kvadratinių metrų dydžio iškastoje duobėje, pasiskirsčius kvadratais, su mentelėmis skutamas gruntas, kol pasiekiamas radinių sluoksnis.
Kadangi tarp iškasto grunto pasitaiko žuvų žvynų, stuburo slankstelių dalelių, įvairių graužikų dantų (preparuodami archeologai jų nemato), buvo nutarta gruntą supilti į kibirus ir nešti plauti. Taip pro tyrinėtojų akis nepraslysta nė menkiausias šapelis.
Titnago radiniai
Archeologas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto lektorius dr. Gvidas Slah, užsiimantis akmens amžiaus rekonstrukcija, praėjusį šeštadienį visiems susirinkusiesiems papasakojo apie titnago ištakas, pademonstravo senovinių įrankių iš titnago gamybos procesą.
„Sukaupęs radinių aš turiu iš visos Europos, daugiausia iš Šiaurės Vakarų ir Šiaurės Rytų Europos, Baltarusijos, Lenkijos, Danijos, Šiaurės Vokietijos, Pietų Švedijos, Danijos ir Prancūzijos. Turiu ir Šiaurės jūros – Helgolando – titnago. Lietuvoje galima rasti šokoladinio titnago, jo ištakos yra Pietinėje Lenkijoje arba Vidurio Lenkijoje prie Radomo miesto, nutolusio apie 500 kilometrų nuo dabartinės Lietuvos sienos. Tokio importo pavyzdžių mes turime visoje Europoje, tam tikros rūšies titnagas buvo gabenamas šimtais kilometrų“, – pasakojo dr. G. Slah, atkuriantis tai, ką atkasa archeologai.
Archeologiniai radiniai kaip niekas kitas gerai atspindi, kad skirtingais periodais žmonės turėjo skirtingų poreikių. Pasak dr. G. Slah, retai kada yra randami pilnai išlikę daiktai, tad dažniausia tenka tenkintis tik jų fragmentais.
Bėgant amžiams skyrėsi titnago apdirbimo būdas. Pavyzdžiui, ankstyvajame bronzos amžiuje titnagui atskelti buvo naudojami elnio arba briedžio ragai, stirnų ragiukai praversdavo, kai reikėdavo atskeltą gabalą padailinti. Vėliau tam reikalui buvo naudojami ir variniai įrankiai, ką rodo ant titnago dirbinių randamos vario liekanos.