
Naujausios
Pristatė naują leidinį
„Oficiali draugijos kalba – žemaičių“, – pranešdamas apie sueigos atidarymą ir sveikindamas susirinkusius draugijos narius paskelbė jos prezidentas Liudas Skierus.
Jis papasakojo, kad prieš sueigą buvo surengtas draugijos valdybos posėdis, jo metu aptarta ne viena graži idėja ir iniciatyva, ką reikėtų nuveikti per ateinančius metus. Bet prieš skelbdamas tas idėjas jis pakvietė prisiminti, kas padaryta per praėjusius.
L. Skierus visiems pristatė draugijos narės, pedagogės Danutės Ardavičienės sudarytą ir dar spaustuvės dažais kvepiantį naują Maironio „Lietuvos istorijos“ leidimą. Ruošiamasi išspausdinti ir šios pedagogės surinktą „Plungės švietimo istorijos“ antrąją dalį (pirmoji draugijos rūpesčiu šviesą išvydo prieš kelerius metus). „Kitąmet, kai susirinksime, bus proga prisiminti savo vaikystę ir jaunystę, savo mokyklas, kurios neabejotinai prisidėjo prie to, kad jūs šiandien esat tokie išsilavinę ir daug pasiekę“, – žadėjo L. Skierus.
Neliko pamirštas ir draugijos kreipimasis į Savivaldybės tarybą su siūlymu Plungiškių draugijos narį akademiką Remigijų Žaliūną paskelbti Plungės garbės piliečiu. Taryba šiam sumanymui pritarė vienbalsiai, tad liepos pabaigoje šiam asmeniui įteiktos garbės piliečio regalijos.
Planų – daugybė
Pasak L. Skieraus, 2021-ieji draugijai – neeiliniai, nes spalį sueis 10 metų, kai anapilin iškeliavo buvęs draugijos prezidentas ir mecenatas B. Lubys. „Praėjo šitiek laiko, o mes Plungėje dar nesam įamžinę žmogaus, kuris šitiek daug padarė, kurio dėka mes čia kasmet renkamės“, – kalbėjo L. Skierus.
Jam antrino ir draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė. „Mes nesame dar atsidėkoję, jei išvis įmanoma atsidėkoti, nesame įamžinę B. Lubio kaip Nepriklausomybės Akto signataro, kaip profesoriaus, atkurtos Plungiškių draugijos prezidento, kaip pagrindinio visos draugijos ir festivalio mecenato. Turime pasistengti ir atiduoti tą skolą“, – kalbėjo ji.
Kokiu būdu žadama įamžinti šio asmens atminimą, kol kas nėra apsispręsta. Sueigos metu minėta, kad tai galėtų būti paminklas ar kitas atminimo ženklas, o galbūt B. Lubio vardu pavadinta gatvė ar skveras. Pasak L. Skieraus ir G. Žiobakienės, minčių yra daug, reikia tik susėdus apsispręsti dėl tinkamiausio varianto. Viliamasi per artimiausius metus išgryninti šią idėją.
Kitas laukiantis darbas – garbiems plungiškiams skirtos ekspozicijos advokatų namelyje įrengimas. Apie tai taip pat jau kalbama ne vienerius metus.
Na, o dar vienas L. Skieraus įvardintas sumanymas daugeliui susirinkusiųjų buvo didelė naujiena. Draugijos prezidentas pasidžiaugė, kad sueigoje, be kitų, dalyvauja Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė.
„Filharmonija yra viena iš tarptautinio M. Oginskio festivalio rėmėjų, bet iškėlėme mintį, kad gal mums yra per mažai to rėmimo, gal reikėtų formalizuot jį ir įsteigti filharmonijos filialą Plungėje, nes jau turime puikią koncertams pritaikytą salę. Atlikėjams sąlygos jau yra sudarytos labai geras, belieka šį tą pagerinti žiūrovams. Bet manau, kad artimiausiais metais ir tas bus sutvarkyta, tad šioje salėje galės vykti ne tik tarptautinio M. Oginskio festivalio, bet ir kiti koncertai, juolab kad turime labai gerą akustiką bei nuostabią aurą“, – kalbėjo draugijos prezidentas.
Pasveikino jubiliejaus proga
Sueigoje dalyvavęs rajono meras Audrius Klišonis dėkojo draugijos nariams, kad šie yra tikri Plungės ambasadoriai, bei kvietė ir toliau kartu darbuotis savo gimtojo krašto labui.
Atskiros padėkos ir sveikinimo žodžių tądien sulaukė Plungės garbės pilietis maestro Juozas Domarkas. Jam dėkota už festivalio programos sudėliojimą ir galimybę per atidarymą išgirsti Kauno valstybinio choro bei Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro atliekamą Džiuzepės Verdžio „Requiem“.
„Labai džiaugiamės jus pažindami ir jūsų pripažinti, kad ką darom, pavyksta, kad kartu nemažai nuveikiam. Su jūsų gražiausiu jubiliejum. Duok Dieve, tik pirmyn ir pirmyn!“ – 85-mečio proga J. Domarką visos draugijos vardu sveikino G. Žiobakienė.
Didžiule gėlių puokšte pasveikintas ir gimtadienį tą dieną šventęs Seimo narys Jonas Varkalys. Na, o plateliškis Eugenijus Bunka į sueigą pats atvyko su dovanom. Jis pristatė ir draugijai dovanojo neseniai išleistą knygelę apie Platelius ir tarpukariu čia gyvenusius plateliškius. Žurnalistas ir visuomenininkas sakė visą šio leidinio tiražą atidavęs Platelių bendruomenei, knygelę galima įsigyti užsukus į bendruomenės interneto svetainę. O už surinktus pinigus žadama pastatyti atminimo ženklą, įamžinsiantį 1923–1926 m. Seimo nario Valentino Žvirgždžio, gimusio Beržoro kaime, atminimą.