
Naujausios
Svečiai pasveikinti šokiu
Pulkeliais į Kultūros centrą keliaujančius puotos dalyvius pirmiausia sutiko šventiniu rūbu apsitaisęs jaunasis durininkas. Maloniai pasisveikinęs su kiekvienu atėjusiuoju, jis kvietė visus užeiti. Vėliau puotautojus sutiko kiti „rūmų“ darbuotojai, nuvedę juos tiesiai prie įvairiausiom vaišėm nukrautų stalų. Žlibiniškiai bei svečiai jautėsi esą tikroje puotoje, kurios metu skambėjo iškilminga Plungės kultūros centro simfoninio orkestro atliekama muzika bei sukiojosi balinėmis suknelėmis išsidabinusios ponios.
Svečiams susirinkus, juos pasveikino ir šventės šeimininkai – karalius ir karalienė, dovanodami gražų šokį. Karališkąją šeimą įkūnijo Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas ir bendruomenės pirmininkė Inga Bumblauskaitė.
Į žlibiniškių rengtą ir iki smulkmenų apgalvotą puotą buvo pakviesta ir Seimo narių. Vienas iš jų – Andriejus Stančikas, į salę įnešęs Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą. Ją iškėlę karalius ir karalienė oficialiai paskelbė apie Žlibinams suteiktą titulą.
Karalystės istorija
Kad karaliui ir karalienei nereikėtų vargintis daug ir ilgai kalbant, buvo pakviesta rūmų bibliotekos pasakotoją vaidinusi bibliotekininkė Aldona Lučinskienė, vaizdingai papasakojusi apie Žlibinų karalystės istoriją. Vartydama didžiulę knygą, ji priminė, jog Žlibinai – seniūnijos centras, apie kurio senumą byloja net XI–XIII a. siekiantys radiniai, kurie šiuo metu saugomi muziejuje, Telšiuose.
Pasakotoja nežinantiems atskleidė, jog Žlibinų vardas atsirado nuo stebuklingo šaltinio, kurio vanduo turėjęs magiškų galių – sugebėjęs gydyti akis. Nuo jo pasveikdavo net aklieji. Nuo žodžio „žlibas“ vietovei ir prigijęs Žlibinų pavadinimas.
A. Lučinskienė porino ne tik apie Žlibinų praeitį, bet ir apie nūdieną. Kalbėjo apie tai, kuo gyvenvietė gali pasigirti. Vienas iš pasididžiavimo objektų – Žlibinų kaimo šviesulys Kultūros centras, telkiantis būrį saviveiklininkų – muzikantų, dainininkų, šokėjų ir kitų.
Žlibinai – trečioji sostinė
Per puotą su jais buvo galima susipažinti iš arčiau bei išgirsti juos dainuojant ir grojant. Ypač visiems įsiminė kapelos „Riviena“ muzikinė dovana. Bet ne mažesnį įspūdį paliko ir kiti žlibiniškių pasirodymai, kuriuos vainikavo įspūdingas Plungės simfoninio orkestro, vadovaujamo Ievos ir Pauliaus Lygnugarių, pasirodymas. Susirinkusieji jauną, bet labai profesionalų kolektyvą išlydėjo garsiais plojimais.
Kaip sakė Žlibinus sveikinusi Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė, P. Lygnugaris – tarsi simbolis, skelbiantis, jog Mažosios kultūros sostinės „karūną“ Kuliai perduoda Žlibinams. Juk Pauliaus šaknys – būtent Kuliuose, kurie pernai didžiavosi šiemet Žlibinams suteiktu vardu.
Naująją sostinę pasveikino ir Kulių kultūros centro vadovė Mirga Gulbinskienė bei bendruomenės „Alantas“ pirmininkė Agnė Alčauskienė. Tiek jos, tiek vėliau prie jų prisijungusi kalvariškė Rima Jokubauskienė, kurios atstovaujamas miestelis – Žemaičių Kalvarija – pirmasis rajone buvo tituluotas mažąja kultūros sostine, linkėjo Žlibinams kultūriškai aktyvių metų.
Kad Žlibinai – jau trečioji seniūnija, pasipuošusi minėtu titulu, džiaugėsi ir šventėje dalyvavęs Seimo narys Jurgis Razma, sakęs, kad šis vardas – užtarnautas, tad šiemet lieka tik juo mėgautis. Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis linkėjo, kad Žlibinai savo kultūrine programa pritrauktų kuo daugiau smalsuolių.
Žlibiniškius sveikino ir kiti puotos dalyviai, tarp kurių – kultūros darbuotojai iš Mažeikių, taip pat europarlamentaro Broniaus Ropės padėjėja Daiva Puplauskienė.
Po gausybės sveikinimo žodžių ir koncertinės programos puotautojai paraginti vaišintis. Tą darydami visi dar ilgai nesiskirstė, aptarinėjo ateities renginius, bendravo, šoko.