Žlibinai prisistatė kaip mažoji kultūros sostinė

Sve­čiai pa­svei­kin­ti šo­kiu

Pul­ke­liais į Kul­tū­ros cent­rą ke­liau­jan­čius puo­tos da­ly­vius pir­miau­sia su­ti­ko šven­ti­niu rū­bu ap­si­tai­sęs jau­na­sis du­ri­nin­kas. Ma­lo­niai pa­si­svei­ki­nęs su kiek­vie­nu atė­ju­siuo­ju, jis kvie­tė vi­sus užei­ti. Vė­liau puo­tau­to­jus su­ti­ko ki­ti „rū­mų“ dar­buo­to­jai, nu­ve­dę juos tie­siai prie įvai­riau­siom vai­šėm nu­krau­tų sta­lų. Žli­bi­niš­kiai bei sve­čiai jau­tė­si esą tik­ro­je puo­to­je, ku­rios me­tu skam­bė­jo iš­kil­min­ga Plun­gės kul­tū­ros cent­ro sim­fo­ni­nio or­kest­ro at­lie­ka­ma mu­zi­ka bei su­kio­jo­si ba­li­nė­mis su­kne­lė­mis iš­si­da­bi­nu­sios po­nios.

Sve­čiams su­si­rin­kus, juos pa­svei­ki­no ir šven­tės šei­mi­nin­kai – ka­ra­lius ir ka­ra­lie­nė, do­va­no­da­mi gra­žų šo­kį. Ka­ra­liš­ką­ją šei­mą įkū­ni­jo Žli­bi­nų se­niū­nas Mar­ty­nas Stan­či­kas ir bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė In­ga Bumb­laus­kai­tė.

Į žli­bi­niš­kių reng­tą ir iki smulk­me­nų ap­gal­vo­tą puo­tą bu­vo pa­kvies­ta ir Sei­mo na­rių. Vie­nas iš jų – And­rie­jus Stan­či­kas, į sa­lę įne­šęs Lie­tu­vos ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės vė­lia­vą. Ją iš­kė­lę ka­ra­lius ir ka­ra­lie­nė ofi­cia­liai pa­skel­bė apie Žli­bi­nams su­teik­tą ti­tu­lą.

Ka­ra­lys­tės is­to­ri­ja

Kad ka­ra­liui ir ka­ra­lie­nei ne­rei­kė­tų var­gin­tis daug ir il­gai kal­bant, bu­vo pa­kvies­ta rū­mų bib­lio­te­kos pa­sa­ko­to­ją vai­di­nu­si bib­lio­te­ki­nin­kė Al­do­na Lu­čins­kie­nė, vaiz­din­gai pa­pa­sa­ko­ju­si apie Žli­bi­nų ka­ra­lys­tės is­to­ri­ją. Var­ty­da­ma di­džiu­lę kny­gą, ji pri­mi­nė, jog Žli­bi­nai – se­niū­ni­jos cent­ras, apie ku­rio se­nu­mą by­lo­ja net XI–XIII a. sie­kian­tys ra­di­niai, ku­rie šiuo me­tu sau­go­mi mu­zie­ju­je, Tel­šiuo­se.

Pa­sa­ko­to­ja ne­ži­nan­tiems at­sklei­dė, jog Žli­bi­nų var­das at­si­ra­do nuo ste­buk­lin­go šal­ti­nio, ku­rio van­duo tu­rė­jęs ma­giš­kų ga­lių – su­ge­bė­jęs gy­dy­ti akis. Nuo jo pa­sveik­da­vo net ak­lie­ji. Nuo žo­džio „žli­bas“ vie­to­vei ir pri­gi­jęs Žli­bi­nų pa­va­di­ni­mas.

A. Lu­čins­kie­nė po­ri­no ne tik apie Žli­bi­nų praei­tį, bet ir apie nū­die­ną. Kal­bė­jo apie tai, kuo gy­ven­vie­tė ga­li pa­si­gir­ti. Vie­nas iš pa­si­di­džia­vi­mo ob­jek­tų – Žli­bi­nų kai­mo švie­su­lys Kul­tū­ros cent­ras, tel­kian­tis bū­rį sa­vi­veik­li­nin­kų – mu­zi­kan­tų, dai­ni­nin­kų, šo­kė­jų ir ki­tų.

Žli­bi­nai – tre­čio­ji sos­ti­nė

Per puo­tą su jais bu­vo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti iš ar­čiau bei iš­girs­ti juos dai­nuo­jant ir gro­jant. Ypač vi­siems įsi­mi­nė ka­pe­los „Ri­vie­na“ mu­zi­ki­nė do­va­na. Bet ne ma­žes­nį įspū­dį pa­li­ko ir ki­ti žli­bi­niš­kių pa­si­ro­dy­mai, ku­riuos vai­ni­ka­vo įspū­din­gas Plun­gės sim­fo­ni­nio or­kest­ro, va­do­vau­ja­mo Ie­vos ir Pau­liaus Lyg­nu­ga­rių, pa­si­ro­dy­mas. Su­si­rin­ku­sie­ji jau­ną, bet la­bai pro­fe­sio­na­lų ko­lek­ty­vą iš­ly­dė­jo gar­siais plo­ji­mais.

Kaip sa­kė Žli­bi­nus svei­ki­nu­si Ku­lių se­niū­nė Dai­vu­tė Pet­raus­kie­nė, P. Lyg­nu­ga­ris – tar­si sim­bo­lis, skel­bian­tis, jog Ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės „ka­rū­ną“ Ku­liai per­duo­da Žli­bi­nams. Juk Pau­liaus šak­nys – bū­tent Ku­liuo­se, ku­rie per­nai di­džia­vo­si šie­met Žli­bi­nams su­teik­tu var­du.

Nau­ją­ją sos­ti­nę pa­svei­ki­no ir Ku­lių kul­tū­ros cent­ro va­do­vė Mir­ga Gul­bins­kie­nė bei bend­ruo­me­nės „Alan­tas“ pir­mi­nin­kė Ag­nė Al­čaus­kie­nė. Tiek jos, tiek vė­liau prie jų pri­si­jun­gu­si kal­va­riš­kė Ri­ma Jo­ku­baus­kie­nė, ku­rios at­sto­vau­ja­mas mies­te­lis – Že­mai­čių Kal­va­ri­ja – pir­ma­sis ra­jo­ne bu­vo ti­tu­luo­tas ma­žą­ja kul­tū­ros sos­ti­ne, lin­kė­jo Žli­bi­nams kul­tū­riš­kai ak­ty­vių me­tų.

Kad Žli­bi­nai – jau tre­čio­ji se­niū­ni­ja, pa­si­puo­šu­si mi­nė­tu ti­tu­lu, džiau­gė­si ir šven­tė­je da­ly­va­vęs Sei­mo na­rys Jur­gis Raz­ma, sa­kęs, kad šis var­das – už­tar­nau­tas, tad šie­met lie­ka tik juo mė­gau­tis. Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis lin­kė­jo, kad Žli­bi­nai sa­vo kul­tū­ri­ne pro­gra­ma pri­trauk­tų kuo dau­giau smal­suo­lių.

Žli­bi­niš­kius svei­ki­no ir ki­ti puo­tos da­ly­viai, tarp ku­rių – kul­tū­ros dar­buo­to­jai iš Ma­žei­kių, taip pat eu­ro­par­la­men­ta­ro Bro­niaus Ro­pės pa­dė­jė­ja Dai­va Pup­laus­kie­nė.

Po gau­sy­bės svei­ki­ni­mo žo­džių ir kon­cer­ti­nės pro­gra­mos puo­tau­to­jai pa­ra­gin­ti vai­šin­tis. Tą da­ry­da­mi vi­si dar il­gai ne­si­skirs­tė, ap­ta­ri­nė­jo atei­ties ren­gi­nius, bend­ra­vo, šo­ko.