Naujausios
Grumblių mokykla – pavyzdinė
Apie tai, kad Alsėdžių Stanislovo Narutavčiaus gimnazijai priklausantį Grumblių skyrių ruošiamasi likviduoti, jie pasakojo sužinoję iš laikraščių. „Likome šokiruoti tokios naujienos“, – kalbėjo buvusių ir esamų Grumblių mokyklėlės mokinių tėveliai, pakvietę „Žemaitį“ susitikti.
Pasak jų, šią žinią skaudžiai priėmė ne tik pradinukus auginančios šeimos, bet ir visas kaimas.
Vienas po kito žmonės dėstė, kad Grumblių mokykla – pavyzdinė. Esą čia vaikams sukurta puiki atmosfera, dirba savo darbui atsidavusi mokytoja, kuri kiekvieną vaiką apdalina dėmesiu, kiekvienam atskirai išaiškina pamoką.
„Mokytoja neskirsto vaikų į silpnus ir stiprius – visiems vienodai skiria dėmesio. Jos dėka į miesto mokyklas mūsų vaikai išeina pasikaustę. Jų pažymiai ten nesirita žemyn“, – kalbėjo tėveliai, ne juokais sunerimę dėl mokyklos likimo.
Tikisi išimties
Grumbliškiai ir iš kitur savo vaikus į šią mokyklą atvežantys tėvai pasakojo girdėję, kad tokį įstaigos likimą lėmė Vyriausybės patvirtintos švietimo tinklo kūrimo taisyklės, pagal kurias nuo kitų mokslo metų galimas tik dviejų pradinių klasių jungimas. Tačiau, jų nuomone, Grumblių mokyklėlei, garsėjančiai stipriai išugdomais mokiniais, būtų galima taikyti išimtį ir leisti jai toliau veikti su vienu jungtiniu visų pradinių klasių komplektu, kaip yra šiuo metu.
Tėveliai sakė tame nematantys nieko blogo, priešingai – net įžvelgiantys naudą: mažesnieji iš vyresnių klasės draugų esą daug ko išmoksta.
Pliusu tėveliai laiko ir tai, kad jų atžalos mokosi mažoje, vos dešimties moksleivių klasėje. Juk dirbant su trisdešimt mokinių, mokytojui sunku kiekvieną pastebėti, skirti kiekvienam laiko. O grumbliškiai pradinukai mokosi būtent taip – mokytoja prie kiekvieno prieina, kiekvieno paklausinėja, žino, kas kurį vaiką kamuoja, kokios jo mokymosi spragos, kaip jas užpildyti.
„Mūsų vaikų mokytoja Daina Zabitytė – aukso vertės. Jūs neįsivaizduojate, kaip ji atsidavusi vaikams, mokyklai. Vaikai taip pat ją vertina. Mokytoja tiek išugdžiusi jų atsakomybę, rimtą požiūrį į pamokas, kad klasėje nėra nė vieno, kuris ateitų į mokyklą neparuošęs namų darbų. Mūsų sūnus išgyvena, jei kažko iki galo nepadaro, nes jam svarbu nepavesti mokytojos, kuri kiekvieną dalyką reikalauja mokėti šimtu procentų, – tikino trečioko tėveliai Laima ir Modestas Peleckiai.
Be mokyklos kaimas bus miręs
Tą patį sakė ir jau baigusių šią mokyklėlę vaikų mama Laura Sabaliauskaitė. Moteris prisiminė ir tai, kaip mokytoja jos vaikus sugebėjo motyvuoti, įtraukti į užklasinę veiklą. „Mums ši mokykla buvo viskas. Čia ne tik matematikos ar lietuvių kalbos mokoma, čia ugdomi įvairiausi vaikų gabumai. Kokius darbelius jie kartu su mokytoja padaro... Aikčioja žmonės pamatę“, – kalbėjo moteris.
Jai antrino ir antroką į šią mokyklėlę leidžianti Sigutė Jackevičienė. Ji vardijo visus grumbliškių vaikų pasiekimus, sakė, jog ne vienas šią mokyklėlę baigęs mokinys miesto mokykloje – pirmūnas. Po mokyklos stogu įsikūrusioje bibliotekoje dirbanti grumbliškė priminė absoliutų dešimtukininką Nojų Norvidą, kuris į Plungės Senamiesčio mokyklą išėjo baigęs būtent Grumblių mokyklėlę. Už pažangumą grumbliškis net buvo laimėjęs MAXIMOS stipendiją.
„Ne mūsų vaikai kažkokie stebuklingi, bet mokykla gera ir mokytoja auksinė. Aukšti mokymosi rezultatai – jos įdirbio veidrodis. Nė vieni tėveliai šiai mokyklai ar mokytojai nėra turėję jokių priekaištų dėl mokymo kokybės, nes ji čia – aukščiausio lygi. Jau vien dėl to turėtų leisti mokyklai gyvuoti“, – sakė S. Jackevičienė.
Moteris stebėjosi, kad valdžia lengva ranka šluoja kaimo mokyklėles, o tuo tarpu skiria lėšų kad ir tų pačių pabėgėlių vaikų ugdymui. Tiek ji, tiek kiti į susitikimą su žurnaliste atėję tėveliai sakė esantys tikri, kad su tokiu valdžios požiūriu kaimai galutinai ištuštės – jaunos šeimos aplenks be mokyklos likusias gyvenvietes.
Tą patvirtino ir prieš penketą metų į Grumblius atsikėlę Peleckiai, pasak kurių, tai, kad čia yra mokykla, jiems vaidino gana nemenką vaidmenį. Iš pradžių šeima ketino savo vaiką leisti į Plungės mokyklą, nes čia ir darželį lankė, bet išgirdę, kokia profesionali mokytoja dirba Grumbliuose, neabejodami jį užrašė būtent į šią mokyklėlę. „Nė akimirkai nepasigailėjome tokio savo sprendimo. Liūdna, jei mūsų sūnus negalės čia baigti visų keturių klasių. Iš tikrųjų net ašaros kaupėsi, išgirdus, kas laukia mūsų mokyklos“, – kalbėjo L. Peleckienė.
Į Grumblių mokyklėlę – net iš Plungės
Su didžiuliu nerimu naujų mokslo metų laukia ne tik grumbliškės šeimos, bet ir iš Plungės į Grumblius mokytis savo atžalą vežiojanti Jūratė Dozorova. Moteris sakė nė neįsivaizduojanti, kur leistų savo sūnų mokytis, jei vis tik išsipildytų liūdniausias scenarijus.
„Į Grumblių mokyklėlę perėjome iš didelės Plungės mokyklos, kurioje sūnus jautėsi užguitas, paliktas likimo valiai. Mano vaikui nustatytas lengvas autizmas. Jis neturi elgesio sutrikimų, jo bėda – nesugebėjimas susikaupti. Tačiau taip buvo iki atkeliaujant į šią mokyklą. Čia mano sūnus visiškai pasikeitė – iš uždaro, su ašaromis į pamokas ėjusio berniuko virto bendraujančiu, drąsiu vaiku. Anksčiau bijojo prieš klasę kalbėti, o šiandien drąsiai deklamuoja eilėraščius. Ženkliai pagerėjo ir mokymosi rezultatai.“
Plungiškė įsitikinusi, kad jos vaikui vaistais tapo maža bendruomenė, šilta atmosfera ir nepaprastai gera mokytoja. „Nežinau, kur reikėtų dėtis, jei vis tik uždarytų šią mokyklą. Kur surasti kitą tokią mokytoją? Bijau, kad grįš tos pačios problemos. Bijau ir pagalvoti, kad mano vaikas vėl bus nukištas į kampą ir vienintelis reikalavimas jam bus netriukšmauti“, – su nerimu kalbėjo trečioko mama.
Vaikai kitos mokyklos nenori
O kokia pačių vaikų reakcija, išgirdus apie mokyklėlės uždarymą? Dauguma tėvų tikino iki šiol nedrįstantys vaikams to pranešti. Iš Stanelių savo sūnų į Grumblių mokyklą atvežantys Lina ir Kęstutis Lidekauskai pasakojo užsiminę, kad mokyklos gali nelikti. Sakė, jog trečiokas iškart pareiškė nenorintis jokios kitos mokyklos ir mokytojos. Sutuoktiniai pasakojo, kad jų atžala į Stanelių mokyklą ėjo per prievartą, o į Grumblių mokyklėlę keliauja be jokių pykčių.
Tėveliai kalbėjo bijantys ir pagalvoti apie tai, kada jų mažieji turėtų keltis, jei tektų vykti į tolimesnę mokyklą, ir kada iš jos begrįžtų, nes autobusas namo veža toli gražu ne iš karto po pradinukų pamokų.
Susirinkusieji kalbėjo turį viltį, kad valdžia atsižvelgs į jų bei jų atžalų norą ir leis Grumblių mokyklėlei gyvuoti išimties tvarka. Juo labiau kad už šios mokyklos išlikimą yra ne tik visas kaimas, pradinukų tėveliai, bet ir seniūnas. Grumbliškiai tiki, kad ir meras bus jų pusėje, nes jis viešojoje erdvėje aiškiai išdėstė nesutinkantis su suplanuotomis pertvarkomis, kurios kaimiškosioms vietovėms – pražūtingos.
Grumbliškių mokinių tėveliai teigė neketinantys sudėję rankas laukti rytojaus. Jie ruošiasi rinkti parašus ir kreiptis į visas įmanomas institucijas, kad būtų išgirsti.
Šansų – mažai
Ar Grumblių mokyklėlė turi bent menkiausią galimybę išlikti, „Žemaitis“ teiravosi Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio, kuriam šios įstaigos situacija – puikiai žinoma.
Vedėjas paaiškino, kad pagal naująją mokyklų tinklo kūrimo taisyklių redakciją, pradiniame ugdyme jungti galima tik po dvi skirtingas klases. O iki šiol jungtines pradinukų klases buvo galima sudaryti jungiant ir visas keturias klases.
„Dėl dabartinės nuostatos viskas ir keičiasi iš esmės. Šiais mokslo metais Grumbliuose ugdoma 10 mokinių (1 pirmokas ir po 3 antrokus, trečiokus ir ketvirtokus). Mažiausias galimas mokinių skaičius jungtinėje klasėje gali būti 8 mokiniai. Jeigu žiūrime kitų mokslo metų perspektyvą, išėjus dabartiniams ketvirtokams, ten lieka 7 mokiniai, iš jų 3 – skirtingų klasių (jungiamos gali būti tik dvi klasės).
Norint turėti du jungtinių klasių komplektus, reiktų bent 9 mokinių. Kad būtų galima išlaikyti vieną jungtinį klasės komplektą, pavyzdžiui, būsimų pirmokų ir būsimų trečiokų, reikėtų, jog ateitų mažiausiai 5 būsimi pirmokai. Kalbant apie kitą jungtinį klasės komplektą – būsimų antrokų ir ketvirtokų, matome jog lieka 4 mokiniai, todėl reiktų, jog mokyklą pradėtų lankyti dar bent 4 mokiniai – būsimi antrokai arba ketvirtokai“, – aiškino G. Rimeikis.
Jo teigimu, teoriškai įmanomas tik pirmasis variantas. Jei į pirmą klasę ateina 5 mokiniai ir ši klasė jungiama su trečiokais, tada tokia klasė gali dar gyvuoti dvejus metus, kol baigs mokyklą būsimieji trečiokai.
Anot vedėjo, teoriškai galimybių yra, tačiau praktika rodo ką kita, nes, pavyzdžiui, praėjusiais mokslo metais į pirmą klasę Grumbliuose atėjo vos vienas pirmokas. Skyriaus duomenimis, vienas pirmos klasės mokinys būtų ir kitais metais.
G. Rimeikis tikino, kad šiuo atveju Savivaldybė ir jos noras padėti grumbliškiams jokio vaidmens nevaidina. Esą viską lemia nacionaliniai teisės aktai, kurie priimti vadovaujantis ekspertų ir tarptautinių tyrimų rekomendacijomis. „Grumblių mokyklėlės rezultatai visada buvo tikrai geri, nes dirba puiki ir profesionali mokytoja, bet šiuo atveju tai daugiau išimtis nei taisyklė. Daugeliu atvejų jungtinėse klasėse ugdymo kokybė yra prastesnė nei įprastose“, – aiškino vedėjas.