Naujausios
Rusų kalba – itin populiari
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys rodo, jog rusų kalba renkantis antrąją užsienio kalbą mokyklose yra vyraujanti bene visoje šalyje. Jei kalbėti konkrečiais skaičiais, tai maždaug 70 procentų šalies moksleivių yra pasirinkę rusų kalbą, jos subtilybių moko bemaž tūkstantis pedagogų. Dauguma jų – pensinio amžiaus (tiems, kam per 51 metus, yra 87 procentai, iš jų net 36 procentus sudaro tie mokytojai, kuriems daugiau nei 61-eri).
Akivaizdu, jog rusų kalbos mokytojų natūraliai mažėja. Tiesa, pastebima ir tai, kad nuosekliai tirpsta ir rusų kalbos pasirinkimas, tačiau šis procesas vyksta itin lėtai. Tad viltis, jog rusų kalba natūraliai išnyks iš lietuviškų mokyklų per artimiausius metus, būtų daugiau nei naivu.
Kaip antrąją užsienio kalbą moksleiviai gali rinktis ir kitas kalbas, tačiau jos nėra tokios populiarios. Iš pernykščių duomenų matyti, jog vokiečių kalbą kaip antrąją buvo pasirinkę tik 16,8 procento vaikų, prancūzų – vos 6,6 procento.
Reaguodama į tokius skaičius, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kalbėjo, jog reikėtų vaikus skatinti mokytis ir kitų kalbų, pavyzdžiui, kaimynų latvių. Tačiau suprantama, kad toli gražu ne kiekviena mokykla galėtų pasiūlyti tokią galimybę, nes paprasčiausiai neturi reikiamų pedagogų, ir ne tik latvių, bet ir ispanų, italų bei kitų kalbų.
Juntamas ir vokiečių bei prancūzų kalbų mokytojų stygius. Išretėjusias jų gretas lėmė šiandien pirmu smuiku griežianti anglų kalba, kuri kaip pirmoji užsienio kalba yra absoliuti lyderė mūsų šalies mokyklose.
Dėl to pastaruoju metu vis garsiau kalbama, jog būtina ne tik sustyguoti užsienio kalbos mokytojų rengimą universitetuose, bet ir pasirūpinti mokančiųjų rusų kalbos persikvalifikavimu.
Pasisakė už rusų kalbos išstūmimą iš mokyklų
Užsienio kalbų mokytojų trūkumas juntamas ir Plungės krašte. Kaip „Žemaičiui“ sakė Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, šiais mokslo metais ne vienai mūsų mokyklai tapo iššūkiu surasti vokiečių kalbos mokytoją. Kilo sunkumų ir ieškant tų pačių rusų kalbos specialistų.
Paklaustas, ką mano apie šiandien plačiai aptariamą rusų kalbos mokymą mokyklose, vedėjas patikino palaikantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos poziciją palaipsniui šios kalbos atsisakyti.
„Geriau vertėtų propaguoti europinių kalbų mokymąsi, nors tai – ir nelengva užduotis, nes būtina perkvalifikuoti esamus užsienio kalbos mokytojus arba parengti naujų mokytojų“, – sakė G. Rimeikis.
Šiuo metu Plungėje rajone kaip antroji dominuoja rusų kalba, nors kai kuriose mokyklose yra galimybė mokytis ir kitų kalbų – vokiečių, prancūzų.
Kuo daugiau kalbų – tuo geriau
Už tai, kad mokyklose turėtų būti didesnis kalbų pasirinkimas, pasisako ir Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė. Ji teigė ne sykį iš mokinių girdėjusi, kad šie norėtų mokytis italų ar ispanų kalbos. Šios kalbos esą plačiai vartojamos, be to, manoma, nesunkiai išmokstamos.
„Visada siekėme turėti kuo įmanoma platesnį užsienio kalbų pasirinkimą, kvietėme vaikus mokytis prancūzų kalbos, kurios Rietave anksčiau buvo mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos. Taip pat prieš trejus metus sudarėme galimybę mokytis ir vokiečių kalbos, tačiau vis tiek rusų kalba visada buvo populiariausia. Ir dabar ši kalba mūsų gimnazijoje yra dominuojanti. Aš nesu nusiteikusi prieš šią kalbą, tačiau jos reikia mokyti korektiškai“, – kalbėjo A. Lengvenienė.
Ji neslėpė, jog norėtų, kad vaikai labiau atsigręžtų į vakarietiškas kalbas, kultūrą. Juo labiau kad ateityje iškils didelių problemų dėl rusų kalbos mokytojais – jų pristigs. Jau dabar dauguma jų – vyresnio amžiaus, ne išimtis – ir dirbantys Rietavo L. Ivinskio gimnazijoje.
Kad kuo toliau, tuo sunkiau surasti rusų kalbos mokyti galinčių pedagogų, patvirtino ir Plungės Senamiesčio mokyklos direktorius Paulius Zakalskis. Tai, pasak vadovo, taps nemenka problema, nes poreikis mokytis rusų kalbos – didelis. Esą tik maža dalis Senamiesčio mokyklos mokinių mokosi vokiečių ir prancūzų, dauguma kaip antrąją kalbą pasirinkę rusų. Ir tame direktorius sakė nematantis nieko blogo.
„Aš nemanau, kad valdžia turėtų už visus nuspręsti, kaip pasielgti su rusų kalbos mokymu. Tai turėtų būti laisvas mokinių, jų tėvų pasirinkimas. Nesame sulaukę nei tėvų pasipiktinimo dėl šios kalbos mokymo, nei mokinių pageidavimo rinktis kitą užsienio kalbą. Be to, reikia pagalvoti, ar būtų kuo pakeisti rusų kalbą“, – kalbėjo P. Zakalskis ir sakė esantis už kuo didesnę kalbų įvairovę mokyklose.
Baimė dėl propagandos – pagrįsta?
Senamiesčio mokyklos vadovui antrino ir buvęs Plungės „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys. „Kuo daugiau kalbų, tuo žmogus turtingesnis. Aišku, situacija Ukrainoje verčia susimąstyti, bet nereikėtų pasiduoti emocijoms, į kalbą nereikia žiūrėti kaip į politiką. Tačiau vis tik manau, kad rusų kalbos turėtų būti mokoma atsargiai. Manau, kad pagrįstos baimės ir dėl to, kad mokant šią kalbą gali būti kur kas lengviau patekti į Kremliaus propagandos pinkles. Nepaisant to, aš galvoju, kad patys vaikai turėtų priimti sprendimą, kokią kalbą mokytis“, – kalbėjo ilgametis gimnazijos vadovas, pridurdamas, kad rusų kalba, nors šiandien ir kritiškai vertinama, vis tik yra viena populiariausių, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Tiek buvęs gimnazijos vadovas, tiek laikinai įstaigos direktoriaus pareigas einanti Vitalija Grimalienė įsitikinę, jog kuo platesnis užsienio kalbų mokyklose pasirinkimas, tuo mokiniams geriau. Tačiau tai nėra lengvai įgyvendinama, nes nėra taip paprasta rasti kitų užsienio kalbų mokytojų. O paklausa esą tikrai būtų. A. Budrys prisiminė, kaip šviesaus atminimo jo pirmtakas Juozas Milašius vaikus mokė itališkai ir kokio susidomėjimo sulaukdavo jo pamokos.