
Naujausios
Pradžia lengva nebuvo
Būtent šios dvi įstaigos ir buvo pirmosios mokyklos Plungės rajone, praėjusiais mokslo metais priėmusios moksleivius iš Ukrainos. Dar vienas ukrainietis jaunuolis mokėsi Plungės technologijų ir verslo mokykloje.
Mūsų mokyklų duris ukrainiečiai pravėrė kovo viduryje. Į minėtas įstaigas jie buvo paskirstyti pagal savo amžių: pradinukai nukreipti į „Babrungo“ progimnaziją, o 5–10 klasių mokiniai – į Senamiesčio mokyklą. Ugdymas buvo organizuojamas išlyginamosiose klasėse, kur daugiausia laiko skirta lietuvių kalbos mokymuisi.
Kaip tada skelbė Senamiesčio mokykla, ukrainiečiams vaikams buvo vedami grupiniai lietuvių kalbos užsiėmimai, taip pat jie lankė anglų kalbos, istorijos, technologijų, muzikos, dailės, fizinio ugdymo bei informacinių technologijų pamokas. Tiesa, visi jie mokėsi vienoje grupėje.
Kaip tuomet „Žemaičiui“ aiškino Senamiesčio mokyklos pavaduotojas ugdymui Juozas Griškus, pagrindinė mokyklos misija – išmokyti moksleivius iš Ukrainos kažkiek lietuviškai. O kai jau jie turės mūsų kalbos pagrindus, bus integruojami į klases pagal amžių.
Moksleivius iš karo zonos priėmusių mokyklų vadovai tada pasakojo, jog pati pradžia buvusi sunki, mat ukrainiečiai mokiniai – išsigandę. „Jie iš arti matė karo siaubą, žuvusiuosius. Jų veideliai – tarsi vaškiniai, persmelkti baimės, išgąsčio, streso. Su tokiais vaikais reikia ypač atsargiai bendrauti, apgalvojant kiekvieną žodį. Tad itin didelį dėmesį skiriame ukrainiečių vaikų emocinei būklei. Dėl to jiems kas savaitę bus rengiami susitikimai su psichologe“, – tuomet pasakojo J. Griškus. Pasak jo, nemenku iššūkiu tapo ir kalba, nes ukrainiečiai sunkiai bendravo angliškai, buvo ir tokiu, kurie ir rusų kalbos nemokėjo.
Mokosi kartu
Dabar jaunieji karo pabėgėliai – jau apsipratę: ir lietuviškai pramokę, ir draugų susiradę, tad jaučiasi gana neblogai ir naujus mokslo metus pradėjo kitaip nei mokėsi praėjusiais, kai atvyko į Lietuvą, – nuo rugsėjo pirmosios pamokose jie dalyvauja drauge su savo bendraamžiais lietuviais.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio teigimu, šiuo metu mūsų mokyklose kontaktiniu būdu mokosi 52 mokyklinio amžiaus ukrainiečiai. Dar 27, nors ir registruoti mūsų švietimo įstaigose, mokosi nuotoliniu būdu – pamokos jiems vedamos iš Ukrainos mokyklų. Kad išties mokosi virtualiai, mokyklinio amžiaus ukrainiečiai privalo pateikti tai patvirtinančias pažymas.
Nepaisant to, kad jie nelanko mūsų švietimo įstaigų, kaip sakė vedėjas, ukrainiečiams moksleiviams mokyklos siūlo galimybę mokytis lietuvių kalbos ir, jei nori, lankyti įvairius būrelius, sportuoti. Su tokiu vaiku nuolat palaikomas ryšys, kaip ir su jo šeima bei mokykla, kurioje jis mokosi virtualiai.
„O kiti ukrainiečiai šiais mokslo metais jau ugdomi bendrose klasėse su kitais mokiniais, taip greičiau vyksta integracijos procesas. Pavasarį taikyta praktika buvo tik laikina, nes nežinojome tiksliai, ko galime tikėtis, kiek iš jų pasiliks Lietuvoje ir panašiai“, – „Žemaičiui“ sakė G. Rimeikis.
Vedėjo teigimu, daugiausiai ukrainiečių vaikų lanko Senamiesčio mokyklą ir „Babrungo“ progimnaziją. Pastarojoje mokosi 11 mokinių iš Ukrainos, Senamiesčio mokykloje – 15.
Dar 9 naujų žinių semiasi „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, 8 mokosi Plungės rajono Liepijų mokykloje. Kiti pažirę po kitas švietimo įstaigas.
Yra ir darželinukų
Žinoma, tarp į Plungę prieglobsčio kartu su mamomis ar kitais artimaisiais atvykusių vaikų – ne tik mokyklinukai, bet ir darželinukai.
Jų užimtumu bei ugdymu praėjusiais mokslo metais rūpinosi pačios ukrainietės, organizavusios įvairius užsiėmimus Plungės specialiojo ugdymo centro patalpose.
Patalpinti mažuosius pabėgėlius į lopšelius-darželius tada nebuvo galimybės, mat visi – sausakimši, tačiau nuo rugsėjo pirmosios mažieji Ukrainos piliečiai jau lanko Plungėje veikiančias ikimokyklinio amžiaus įstaigas. Šiuo metu, Švietimo ir sporto skyriaus duomenimis, jose ugdoma 16 ukrainiečių vaikų.
Žinoma, tai nereiškia, kad darželiai Plungėje atlaisvėjo – kaip aiškino G. Rimeikis, pagal Higienos normų reikalavimus, leidžiama papildomai į grupes priimti po du karo pabėgėlius vaikus. Tad šiuo metu tokių grupių keturiuose rajono lopšeliuose-darželiuose yra septynios. Tačiau, kaip sakė vedėjas, tokia tvarka galios tik metus. Pasibaigus šiam terminui, jei neatsiras vietų lankomuose darželiuose, ukrainiečių darželinukų tėvams teks ieškoti laisvos vietos kitose įstaigose.
„Tik noriu pabrėžti, jog šie vaikai nekonkuruoja dėl vietos su plungiškių vaikais. Priimant vaikus į darželius, remiamasi galiojančiomis Higienos normomis“, – aiškino G. Rimeikis.
Sugrįžtančiųjų į Ukrainą nėra daug
Darželinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų iš Ukrainos šiuo metu Plungės krašte – bemaž šimtas. O kiek iš viso Ukrainos piliečių, pabėgusių nuo karo baisumų, vis dar gyvena tarp mūsų? Šito „Žemaitis“ teiravosi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Manto Česnausko. Mat bent jau kitose savivaldybėse pastebima, jog dalis iš rusų niokojamos Ukrainos pabėgusių ir Lietuvoje apsigyvenusių šios šalies piliečių jau grįžo namo.
M. Česnausko žiniomis, pagal oficialų registrą šiuo metu Plungės rajone prieglobstį turėtų būti radę 435 Ukrainos piliečiai. Tačiau šie duomenys, anot pavaduotojo, nėra tikslūs, nes niekur nedeklaruojamas išvykusiųjų skaičius. Pagal neoficialią statistiką, kaip sakė M. Česnauskas, Plungėje šiuo metu – apie 340 karo pabėgėlių. Kiti ukrainiečiai – jau išvykę.
Nežinoma, ar jie grįžo į Ukrainą, ar rado prieglobstį kitoje šalyje. Dalis, kaip aiškino pavaduotojas, tikrai grįžo į gimtąją šalį, o kiti tiesiog persikėlė į kitus rajonus ar pasirinko kitą šalį.
„Laipsniškas, bet nepasakyčiau, kad labai aktyvus, ukrainiečių mažėjimas buvo jaučiamas vasarą. Tačiau ir naujų žmonių atvykdavo. Vėlgi – nebūtinai iš Ukrainos, galbūt iš kitų savivaldybių, per draugus, pažįstamus“, – sakė M. Česnauskas.
Tiesa, ukrainiečių skaičius dar gali ir išaugti, nes prognozuojama antroji karo pabėgėlių banga. Pavyzdžiui, trečiadienį į Plungę turėjo atvykti 4 nauji žmonės iš Ukrainos. „Gal tai – pirmieji tos antros bangos ženklai? Parodys laikas“, – svarstė pavaduotojas.