Lėšų muziejui nerado

Iškrausčius muziejų beliko nukabinti A. Jucio portretą
Praėjusią savaitę Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetuose po kaulelį nagrinėtas šių metų Savivaldybės biudžetas. Galima pasidžiaugti tuo, kad šiemet į biudžetą planuojama surinkti net 9-iais milijonais eurų daugiau, tačiau opozicijai užkliuvo faktas, jog skirstant lėšas dvi sritys – švietimas ir kultūra – tarytum paliktos užnugary. Geriausiai tai iliustruoja Akademiko A. Jucio progimnazijoje kelis dešimtmečius veikęs muziejus, sukaupęs vertingų eksponatų ir reprezentavęs visą rajono švietimo istoriją. Šiandien jis retus lankytojus pasitinka tuščiomis sienomis ir iš betono styrančiais elektros laidais.

Dėmesį į liūdną muziejaus situaciją atkreipė Tarybos narė Vida Bondauskienė. Per vieną iš posėdžių, pristačius 2024 metų Savivaldybės biudžeto projektą, ilgametė pedagogė ir politikė garsiai nusistebėjo, kad biudžete, į kurį šiemet planuojama surinkti 63 mln. eurų, nerasta 20 tūkst. eurų minėto muziejaus patalpų remontui.

„Norėčiau atkreipti į dėmesį į Akademiko A. Jucio progimnazijoje – būtų sunku pasakyti – veikiantį švietimo istorijos muziejų. Būtų sunku taip pasakyti, nes ten muziejaus nebėra. Reikia apsispręsti: jeigu jis mums reikalingas, reikia tvarkyti, padaryti patrauklų, o jei ne...“ – valdančiuosius suklusti ragino V. Bondauskienė, tačiau sulaukė mero replikos, jog viskam lėšų neužtenka, tad tenka nusistatyti prioritetus.

Šiuo atveju akivaizdu, kad rajono švietimo istoriją daug metų reprezentavęs muziejus nėra tarp prioritetų. Nepaisant to, kad šiemet ruošiamasi paminėti Plungiškių draugijos įkūrėjo akademiko Adolfo Jucio, kurio garbei ir pavadinta mokykla, 120-ąsias gimimo metines.

„Išties apmaudu, kad biudžetas auga, šiemet planuojama surinkti net 9-iais milijonais eurų daugiau nei pernai, o tokie rajonui svarbūs objektai kaip minėtas A. Jucio progimnazijos švietimo istorijos muziejus lieka kažkelintam plane. Mano žiniomis, sudėtinga situacija ne tik su šiuo muziejum. Toliau vargsta ir Kulių krašto muziejus, įsikūręs nešildomose patalpose. Kiek supratau, vietos naujai suremontuotoje „Kultūros virenėje“ jam neatsirado. Žemaičių Kalvarijoje veikiantis Vytauto Mačernio muziejus, mačiau, vis dar ieško darbuotojo. Prieš kelerius metus priėmėm sprendimą skirti šiems muziejams lėšų muziejininkų etatams, tačiau akivaizdu, kad problemų tai neišsprendė“, – situaciją „Žemaičiui“ komentavo V. Bondauskienė.

A. Jucio progimnazija neslepia fakto, kad nors švietimo istorijos muziejus jau kurį laiką nebeveikia, o eksponatai geresnių laikų laukia dėžėse, įstaiga ir toliau moka darbo užmokestį muziejaus prižiūrėtojai.

„Nereikia manyti, kad jei muziejus neveikia, nebėra ir su juo susijusių darbų. Tas darbas vyksta – vyksta eksponatų tvarkymas, parengimas, švietėjiškas darbas su jaunimu“, – paaiškino mokyklos direktorė Inga Litvinienė. Ir pridūrė, kad eksponatai nėra sumesti į krūvą ir palikti likimo valiai. Esą atsakingas darbuotojas peržiūrėjo visą kolekciją ir sudėjo į dėžes.

„Iš tikrųjų šiandien atsakymo, ką darysim su buvusiom muziejaus patalpom, neturiu. Mokykla nėra pajėgi savo lėšom pakeisti elektros instaliaciją, kuri ir kėlė daugiausiai rūpesčių, suremontuoti patalpas bei įrengti šiuolaikišką ekspoziciją. Žiūrėsim, ieškosim išeičių“, – sakė direktorė.

nuotrauka
Teigiama, kad remontuoti muziejaus patalpas reikėjo dėl pavojų kėlusios elektros instaliacijos

O minėtą muziejų įkūrusi ir daug metų jo ekspozicija besirūpinusi pedagogė Danutė Ardavičienė neslepia nuogąstavimų tiek dėl muziejaus, tiek dėl jos sukauptų eksponatų likimo. Pedagogė dalinosi įtarimais, kad jai išėjus užtarnauto poilsio dalis vertingų eksponatų buvo pasiųsta šiukšlynan, todėl dabar ko besiteiraujanti, išgirstanti tą patį atsakymą – nėra, neberandam...

„Iš pradžių labai krimtausi dėl to, bet po truputį aprimo emocijos. Dabar džiaugiuosi tik tuo, kad spėjau išleisti „Plungės švietimo istorijos“ pirmąją ir antrąją dalis. Į šias dvi knygas sugulė daugybė mano surinktų nuotraukų, istorinių faktų. Įsivaizduokit, kiek mokyklų per pastaruosius dešimtmečius buvo uždaryta: Gegrėnų, Gintališkės, Vydeikių, Kantaučių... Būtų galima vardinti ir vardinti. Visos jos turėjo savo archyvus sukaupusios, tačiau dabar viskas jau pražuvę“, – neslėpė apmaudo pedagogė.

nuotrauka

Iš knygos „Plungės švietimo istorija. Praeitis ir dabartis“

Plungės švietimo istorijos muziejus įkurtas 1990 metais kaip Plungės 1-osios vidurinės mokyklos muziejus, jo įkūrimu buvo pavesta rūpintis lietuvių kalbos mokytojai, direktoriaus pavaduotojai Danutei Ardavičienei.

Akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla yra seniausios Plungės progimnazijos, vėliau – „Saulės“ gimnazijos teisių perėmėja, todėl muziejininkai gilinosi į Plungės švietimo istoriją, kaupė duomenis apie svarbių asmenybių įtaką jos raidai.

Muziejaus ekspozicijose – gimnazijos įkūrimo istorija, žinios apie mokinių pasiekimus, buvusius abiturientus, garsinančius Plungę ir Lietuvą.

Istorinėje sienoje – Švietimo medis: jame visų rajono mokyklų įkūrimo datos. Dviejuose kambariuose – sovietmečio „relikvijos“, kino meno eksponatai, kuriuos padovanojo buvusios progimnazijos mokinė, nusipelniusi mokytoja Bronislava Jurgilienė.

Bibliografiniame skyriuje – daug leidinių apie Lietuvos meną, architektūrą, daug mokytojų, Atviro Lietuvos Fondo, mokyklos draugų dovanotų knygų.

Nuo 2005 metų remiant rajono Savivaldybei, muziejus tapo Švietimo istorijos centru. Muziejus papildytas viso rajono švietimo įstaigų: mokyklų, ikimokyklinio, neformaliojo ugdymo įstaigų istorine medžiaga. Daug sukauptos medžiagos padovanojo kraštotyrininkė Jadvyga Čekavičiūtė.

Įdomūs muziejaus eksponatai: senųjų vadovėlių kolekcija, Žemaičių vyskupystės žemėlapis, maldaknygių, tikybos pradžiamokslių rinkinys, senoviniai buities daiktai, daug istoriškai reikšmingų autentiškų senųjų nuotraukų. Yra ir mini Kino muziejus, senųjų uniformų kolekcija.