Naujausios
Ar užtenka vienos gimnazijos?
Ministras ir jį atlydėję Mokymosi visą gyvenimą departamento vadovas Julius Jakučinskas, ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas bei Švietimo agentūros regione atstovė Lina Senkutė pirmiausia pasitikti Savivaldybėje.
Čia suplanuotai diskusija su Savivaldybės vadovais buvo numatyta valanda, tačiau įsitraukus į pokalbį prabėgo ir daugiau laiko. Pirmiausia meras Audrius Klišonis svečiams pristatė rajono švietimo ir demografinę situaciją, pasidalino pagrindiniais skauduliais švietimo srityje.
O jų yra ne vienas: mokyklos stinga pedagogų, dėl to vis prastėja mokinių pasiekimai. „Kai kurie egzaminų rezultatai man asmeniškai buvo nuviliantys. Nors dalis rodiklių pagerėjo, pavyzdžiui, matematikos, bet kai kas ketvirtas mokinys neišlaiko jo, jau yra blogai. Čia būtinos pertvarkos, pirmiausia dėl „Saulės“ gimnazijos, į kurią ateina ir nemotyvuoti vaikai, turintys motyvuotus tėvus“, – kalbėjo meras.
Palietus „Saulės“ gimnazijos klausimą, ir pats ministras sakė turintis kai kurių pastebėjimų šia tema.
„Norėtųsi atviros diskusijos apie mokyklų tinklą. Man pačiam gyvenant Plungėje nebuvo iki galo aišku, kodėl mieste liko viena gimnazija. Kiekis mokinių joje – didžiulis, man mokantis buvo 314 abiturientų, o alternatyvos rinktis kitą mokyklą neturėjome. Turime tris gimnazijas miesteliuose, kurios laviruoja ant išlikimo ribos. Įdomu, kokie jūsų planai dėl jų“, – teiravosi ministras.
G. Jakšto nuomone, kad miesto gimnazijos klasės jau braška per siūles, parodė ir šiemetiniai egzaminų rezultatai, ypač smukęs matematikos žinių lygis. „Plungė visad buvo stipri matematikoje, o dabar atsiliekame“, – stebėjosi ministras.
Svečias išsakė pastebėjimų ir dėl mokytojų trūkumo. Pasak jo, pedagogų paruošiama daugiau, tačiau dalis jų taip ir nepasiekia mokyklų. Esą stebina tai, kad dalis švietimo įstaigų, ieškodamos mokytojų, nė nesivargina paskelbti apie tai viešai. „Ar tikrai viskas padaroma iš mokyklų pusės? Ar įdedamas skelbimas apie laisvą darbo vietą, o gal tik pasikliaujama pažintimis, išgirstama, kad yra koks mokytojas, išėjęs į pensiją, ir bandoma prisivilioti jį. Bet tai tik trumpalaikis problemos sprendimas“, – kalbėjo ministras.
Juodas debesis virš Liepijų mokyklos
Atsakydamas meras priminė, kad gimnazines klases mūsų mieste formuoja ir Plungės technologijų ir verslo mokykla, tačiau dėl nuo seno susiformavusio prasto profesinių mokyklų įvaizdžio ne daug kas renkasi mokytis jose.
Vis tik esą Savivaldybė turi planų ateity riboti norinčiųjų mokytis „Saulės“ gimnazijoje skaičių. Kas nepasieks nustatytos įvertinimų kartelės, nori nenori turės rinktis profesinę mokyklą. Taip sumažės srautas į „Saulės“ gimnaziją.
Meras stojo ginti ir kaimiškųjų gimnazijų. Pasak jo, visai netolimoje ateityje, galbūt dar šiais metais, gali tekti spręsti klausimą dėl vienintelės – Liepijų mokyklos – likimo. Sumažėjus mokinių, ją gali tekti performuoti į progimnaziją. O štai kitos gimnazijos, A. Klišonio žodžiais, dar turi perspektyvų, kadangi jaunesnės klasės yra gerokai gausesnės mokinių, be to, dalis jų atsivežama iš aplinkinių rajonų.
Mero nuomone, uždarius kaimiškąsias gimnazijas ir nukreipus vyresnių klasių mokinius į Plungę, pirmiausia nukentėtų jų mokymosi rezultatai, taip pat užklasinis ugdymas – vaikai netektų galimybės lankyti būrelius, o vietoje jų kasdien kelias valandas turėtų praleisti autobuse. Todėl A. Klišonis prašė leisti pačioms savivaldybėms lanksčiau formuoti mokyklų tinklą, neapkrauti jų griežtais reikalavimais dėl mokinių klasėse skaičiaus ir panašiai.
Dėl kadetų licėjaus – vis dar daug klausimų
Susitikimo metu nemažai laiko skirta Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijai ir jos norui tapti kadetų licėjumi. Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Jonas Varkalys stebėjosi, kad gimnazija jau daug metų dirba šia linkme, tačiau iki šiol neturi jokio tvirtesnio dokumento, apibrėžiančio jos būsimą statusą, apart su ankstesne ministre pasirašyto ketinimų protokolo.
„Kadetų mokyklos tikrai bus, – reaguodamas į pastabą pažadėjo ministro patarėjas I. Gaižiūnas. – Buvo trikdžių dėl įstatyminės bazės, bet viską išspręsime. Kaip bebūtų, mūsų noras yra licėjus daryti ten, kur yra perspektyva, aiškumas, kad mokykla nėra nykstanti. Todėl apsibrėžėme konkrečius kriterijus: mokykla turi turėti bent 200 mokinių, iš kurių penktadalis turi būti iš kitų rajonų, o sudarant klasių komplektus, turi būti bent po dvi paralelines klases. Sakote, jums reikia pereinamojo laikotarpio. Jį galima turėti tokį ilgą, kokio tik jums norisi, kad tik atsirastų aiškumas dėl ateities perspektyvos. Kitaip kas bus, jei galiausiai nepasieksite tų kriterijų? Kaip iš kito Lietuvos galo mokytis pas jus savo vaiką atvežusiems tėvams pasakysite, kad eksperimentas nepavyko ir netenkate kadetų licėjaus statuso?!“
Vis tik po ilgesnės diskusijos, į kurią įsitraukė ir Alsėdžių S. Narutavičiaus gimnazijos vadovai, svečiai užsiminė, kad grįžę peržiūrės kadetų licėjams keliamus reikalavimus ir, jei prieis prie išvados, kad jie išties per dideli, skubės sušvelninti.
Pažymėjimai – iš ministro rankų
Po susitikimo Savivaldybėje ministras su komanda dar apsilankė Plungės specialiojo ugdymo centre, kuris šiuo metu gyvena renovacijos nuotaikomis.
Trumpam užsukta ir į Plungės technologijų ir verslo mokyklą. Joje ministras G. Jakštas lietuvių kalbos kursus baigusioms karo pabėgėlėms iš Ukrainos įteikė pažymėjimus ir palinkėjo sėkmės susirandant darbą.
Svečiai apžiūrėjo ir mokyklos bendrabutį, kurį prašoma perduoti Savivaldybės žinion, kad ši galėtų pertvarkyti jį ir įrengti socialinius būstus. Ministerijos atstovai kalbėjo, kad jei pati mokykla tam neprieštarauja, kliūčių neturėtų kilti.
Prieš išvykdamas iš Plungės ministras dar apsilankė Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje ir pasveikino į atestatų įteikimo šventę susirinkusius „Saulės“ gimnazijos abiturientus.