Paminėjo garbingą sukaktį

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
Dailės sky­riaus mo­ki­nių darbų pa­ro­da Vaikų bib­lio­te­ko­je
Praėjęs šeš­ta­die­nis Plungė­je bu­vo de­di­kuo­tas mu­zi­kai, šo­kiui, dai­lei ir... ta­len­tin­giems mūsų kraš­to vai­kams, kiek­vieną sa­vaitę sku­ban­tiems į Plungės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyklą. Žir­gy­no salės sce­no­je dau­giau nei tris va­lan­das ka­ra­liavę ir sa­vo ta­len­tais žavėję vai­kai bei jau­ni­mas dar kartą pa­tvir­ti­no, kad ly­giai prie­š 60 metų priim­tas spren­di­mas at­kur­ti Plungės vaikų mu­zi­kos mo­kyklą pa­si­tei­si­no su kau­pu. Da­bar Plungė ga­li did­žiuo­tis tu­rin­ti to­kią me­ni­ninkų kalvę, o pa­ti mo­kyk­la – iš­did­žiai ženg­ti į jau sep­tintą sa­vo veik­los de­šimt­metį.



Pris­tatė tylųjį meną

At­kur­tos Plungės vaikų mu­zi­kos mo­kyk­los 60-ies metų su­kak­ties pa­minė­ji­mas šeš­ta­die­nio po­pietę pra­dėtas Vaikų bib­lio­te­ko­je, kur ati­da­ry­ta mo­kyk­los dailės sky­riaus mo­ki­nių darbų pa­ro­da. Pris­ta­ty­da­ma ją sky­riui va­do­vau­jan­ti Lai­ma Da­ni­le­vi­čienė pa­si­džiaugė, kad mo­kyk­la sa­vo su­kak­ties minė­jimą nu­tarė pra­dėti nuo ty­lio­jo me­no – dailės.

33-ečius me­tus skai­čiuo­jan­čio dailės sky­riaus du­ris vai­kai pra­ve­ria dar būda­mi dar­že­li­nu­kai, tad čia dir­ban­tys pe­da­go­gai L. Da­ni­le­vi­čienė, Val­das Si­mu­tis, Ži­vilė Meiš­ti­nin­kienė, Li­na Mont­vy­daitė-Bar­ce­vi­čienė ir Sil­va Gal­va­diš­kytė ne­re­tai jiems at­sto­ja ir ma­mas bei tėčius, kant­riai ly­di me­no ke­liu iki vėly­vos paaug­lystės, pa­dėda­mi skleis­tis ta­len­tui, ug­dy­ti išt­vermę, at­sa­ko­mybę, plėsti ži­nių ba­gažą.

Ko­kie šio il­ga­me­čio ir kant­raus dar­bo re­zul­ta­tai, bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti už­su­kus į pa­rodų salę Vaikų bib­lio­te­ko­je. O pa­si­grožė­jus čia eks­po­nuo­tais mo­ki­nių dar­bais, vi­si kvies­ti per par­ką ke­liau­ti į My­ko­lo Ogins­kio rūmų žir­gyną, kur dėme­sio laukė be­pra­si­de­dan­tis šven­ti­nis kon­cer­tas.


Vi­va mu­si­ca!

Kon­certą vedę Sai­da Mi­kai­lienė ir Min­dau­gas Rum­šas vi­sus su­si­rin­ku­siuo­sius, tarp ku­rių bu­vo ir ne­ma­žai bu­vu­sių mo­ki­nių bei mo­ky­tojų, pa­kvietė pir­miau­sia min­ti­mis at­si­gręžti at­gal ir pri­si­min­ti galbūt vie­nus gra­žiau­sių gy­ve­ni­mo metų. Tar­si pri­min­da­mi tuos ne­drąsius pir­muo­sius žings­nius me­no mo­kyk­lo­je ir vai­kiš­kas iš­dai­gas, kon­certą pra­dėjo pa­tys ma­žiau­si jos mo­ki­niai – jung­ti­nis jau­nu­čių cho­ras, di­ri­guo­ja­mas mo­ky­to­jos Kor­ne­li­jos Ki­se­lio­vos.

Į ren­gi­nio pro­gramą gra­žiai įsi­pynė ne tik esamų, bet ir bu­vu­sių mo­ki­nių bei mo­ky­tojų pa­si­ro­dy­mai. O vie­nas ko­lek­ty­vas su­laukė itin daug pa­lai­ky­mo plo­jimų – smagų kūrinį liau­dies inst­ru­men­tais at­li­ko tik šiam kon­cer­tui su­si­būręs bu­vu­sių ir esamų mo­ky­tojų ko­lek­ty­vas, prie ku­rio pri­si­jungė ir tuo­me­tei Plungės vaikų mu­zi­kos mo­kyk­lai va­do­vavęs Pra­nas Ški­me­lis.

Kūri­niui pa­si­bai­gus, pa­dėjęs į šalį būgną ir pa­ėmęs mik­ro­foną jis pri­si­minė, kad at­kur­tai mo­kyk­lai ga­na sun­kiai sekė­si pradėti veiklą. No­rin­čiųjų mo­ky­tis mu­zi­kos bu­vo daug, ta­čiau mo­kyk­la turė­jo vos ke­lis pe­da­go­gus, tad te­ko at­si­rink­ti pa­čius ga­biau­sius vai­kus. Jų neat­baidė net ap­gailė­ti­nos sąly­gos, mat at­kur­to­ji mo­kyk­la pri­si­glaudė bu­vu­siuo­se žydų mal­dos na­muo­se – se­na­me me­di­nu­ke cent­rinė­je mies­to da­ly­je.

„Man ma­lo­nu pri­si­min­ti tuos mo­ki­nius, ku­rie da­bar – garsūs mu­zi­kan­tai. Tai – Pet­ras Vyš­niaus­kas: kai kam jau mo­ky­to­jas, o man vis dar mo­ki­nys. Praau­go ma­ne. Taip pat Artū­ras Ur­nie­žius, Ro­mas Ja­sas, And­rius Ku­li­kaus­kas... Visų ne­ga­liu iš­var­din­ti, bet kiek­vie­nu džiau­giuo­si. Vi­va mu­si­ca!“ – kalbė­jo buvęs mo­kyk­los di­rek­to­rius ir il­ga­me­tis pe­da­go­gas.

Kon­cer­te da­ly­va­vo ir maest­ro P. Ški­me­lio pa­minė­tas Lie­tu­vos na­cio­na­linės kultū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas, Plungės garbės pi­lie­tis ir buvęs mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ki­nys P. Vyš­niaus­kas. Tar­da­mas mo­kyk­lai svei­ki­ni­mo žodį jis sakė vi­sad su ma­lo­nu­mu su­grįžtan­tis į Plungę, o šis su­grįži­mas – dvi­gu­bai ma­lo­nes­nis, mat pa­si­taikė re­ta ga­li­mybė su­tik­ti ne vie­ne­rius me­tus mu­zi­kos jį mo­kiu­sius pe­da­go­gus.

„Aš bai­giau akor­deo­no 5-ias kla­ses ir man trūko metų, kad galė­čiau va­žiuo­ti į Klaipėdą to­liau mo­ky­tis. Po to dar me­tus mo­kiau­si gro­ti klar­ne­tu, nors ma­no sva­jonė bu­vo būti smui­ki­nin­ku, bet Plungė­je ne­bu­vo tokio mo­ky­to­jo. O prie­š tai sva­jo­jau gro­ti for­te­pi­jo­nu, bet mes mo­kyk­loj ne­turė­jom pia­ni­no. To­kia is­to­ri­ja“, – trum­pai, bet vaizd­žiai apie sa­vo ke­lią į mu­zi­kos pa­saulį ir did­žią­sias sce­nas pa­pa­sa­ko­jo gar­sus sak­so­fo­ni­nin­kas.

Gar­si­na Plungę Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je

Ir iš­ties per tuos še­šis de­šimt­me­čius mo­kyk­la ne­pažįs­ta­mai pa­si­keitė ir išau­go, per­si­kėlė į nau­jas pa­ta­las Laisvės gatvė­je. Da­bar ją lan­ko apie 580 mo­ki­nių, dir­ba 53 pe­da­go­gai. Mo­kyk­la pa­lai­ko glaud­žius ry­šius su ša­lies ir už­sie­nio me­no mo­kyk­lo­mis bei or­ga­ni­za­ci­jo­mis, įžy­miais at­likė­jais, ren­gia bend­rus pro­jek­tus, vys­to ak­ty­vią kon­cer­tinę ir švietė­jišką veiklą.

For­te­pi­jo­no sky­rius kas ant­rus me­tus ren­gia Klaipė­dos kraš­to for­te­pi­jo­ni­ninkų an­samb­lių kon­kursą-fes­ti­valį „Mu­zi­ka su­jun­gia mus“, o prie­š ke­le­rius me­tus kar­tu su Pa­lan­gos ir Klaipė­dos me­no mo­kyklų pia­nis­tais pra­dėjo reng­ti edu­ka­cinį pro­jektą „Pie­šiu mu­ziką, ku­riu“.

Išs­kir­tinę kūry­binę  veiklą puo­selė­ja mo­ky­to­jos Lo­re­tos Ra­me­lienės įkur­tas se­no­vinės mu­zi­kos an­samb­lis „Mu­zi­ka fres­ka“. Tai – mo­ky­tojų ko­lek­ty­vas, 2019 m. su­žavėjęs net Prancū­zi­jos pub­liką.

Tau­ti­nis sky­rius daug kon­cer­tuo­ja su liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la „My­ko­liu­kai“, ku­riai va­do­vau­ja mo­ky­to­ja Ri­ta Džiau­gienė, o kur dar mo­ki­nių pamėg­tas Že­mai­ti­jos ir Klaipė­dos kraš­to tau­ti­nių inst­ru­mentų an­samb­lių ir or­kestrų fes­ti­va­lis „Tri­mi­ta­tis“, skai­čiuo­jan­tis jau 30-us me­tus. Du kar­tus šis fes­ti­va­lis vy­ko ir Plungė­je.

Mo­kyk­los cho­rai da­ly­vau­ja vi­suo­se moks­lei­vių dainų šventė­se, va­sarą ren­gia jau­ni­mo kūry­bi­nes ir poil­si­nes sto­vyk­las, kon­cer­tuo­ja mies­to šventė­se, ne­pra­leid­žia ir kon­kur­so „Dainų dai­nelė“.

Jung­ti­nis Že­mai­ti­jos mu­zi­kos ir me­no mo­kyklų sty­gi­nių or­kest­ras kas­met per tarp­tau­tinį M. Ogins­kio fes­ti­valį do­va­no­ja kon­certą „Ru­dens ak­va­relė M. K. Čiur­lio­nui“. Ne vie­nas Plungės M. Ogins­kio me­no mo­kyk­los moks­lei­vis šia­me kon­cer­te jau yra griežęs ir pir­muo­ju smui­ku.

Mo­kyk­la or­ga­ni­zuo­ja ir at­virų durų die­nas – „Menų la­bi­rin­tus“, ku­riais kvie­čia pa­kla­jo­ti jau­nuo­sius plun­giš­kius, su­si­pa­žin­ti su mu­zi­kos inst­ru­men­tais, ap­lan­ky­ti dailės sky­riaus ir šo­kių pa­mokų kla­ses.


Šie­met – 60, kitą­met – 150

„60 metų – il­gas lai­ko tar­pas. Iš jų 32-ejus mo­kyk­lai va­do­va­vau aš. Tai bu­vo pa­tys gra­žiau­si ma­no gy­ve­ni­mo ir dar­bo me­tai. Auk­so am­žius, – svei­kin­da­ma mo­kyklą su gra­žia su­kak­ti­mi sakė bu­vu­si il­ga­metė jos va­dovė, Plungės garbės pi­lietė Ge­no­vaitė Žio­ba­kienė. – No­riu nuo­šird­žiai pa­dėko­ti vi­siems ko­le­goms, su ku­riais te­ko dirb­ti. Mums kar­tu pa­vy­ko šį tą nu­veik­ti. Mu­zi­kos mo­kyk­la ta­po me­no mo­kyk­la, o kai pa­ju­to­me, kad esam ver­ti di­des­nio įver­ti­ni­mo, jai su­teik­tas My­ko­lo Ogins­kio var­das. Tai – di­delė garbė ir at­sa­ko­mybė.“

O štai prie mik­ro­fo­no sto­ju­si da­bar­tinė mo­kyk­los va­dovė Ri­ta Ur­nie­žienė pra­si­tarė, kad kitą­met mo­kyk­la švęs kitą, dar so­li­desnę – 150-ies metų – su­kaktį. Mat sueis tiek metų nuo ta­da, kai Plungė­je ku­ni­gaikš­čio M. Ogins­kio rūpes­čiu bu­vo įkur­ta or­kest­ro mo­kyk­la. „Jei ne­būtų tų žmo­nių, ku­rie su­gal­vo­jo at­kur­ti mo­kyklą, tai ta 150-ies metų su­kak­tis galbūt būtų įra­šy­ta tik ko­kia­me met­raš­ty­je“, – pa­stebė­jo di­rek­torė.

Ji dėko­jo vi­siems, at­ėju­siems į kon­certą, o ypač mo­kyk­los bend­ruo­me­nei, su­kūru­siai to­kią nuo­sta­bią šventę. Su glėbiu pa­dėkos raštų bei gėlių į sceną li­po ir ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis. Jis per­davė švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nistrės Jur­gi­tos Šiugž­di­nienės pa­dėkas už il­ga­metį pe­da­go­ginį darbą Dai­vai Šim­kie­nei ir Da­liai Sta­sikė­lie­nei, o as­me­niš­kai nuo savęs svei­ki­no ir dėko­jo ne­ma­žai kitų mo­kyk­los pe­da­gogų.

Po me­ro pa­svei­kin­ti mo­kyk­los ko­lek­ty­vo prie sce­nos ri­kia­vo­si ir dau­gybė kitų svei­kin­tojų. Vi­si mo­kyk­lai linkė­jo kuo ge­riau­sios klo­ties bei gy­vuo­ti dar daug kartų po 60 metų.