Naujausios
Sieks didesnių algų ir mažesnių klasių
„Įspėjamasis – tai yra dviejų valandų streikas, o tikrasis – kai paskelbi ir streikuoji tol, kol susitari ar pasieki reikalavimų įgyvendinimą“, – žurnalistams paaiškino LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, pasak kurio, pedagogai streikuos darbo valandomis.
Pirmininkas sakė, jog siekiama, kad dėl geresnių darbo sąlygų kovotų kuo platesnis ratas mokytojų, todėl kviečia juos vienytis ir jungtis į streiką. Anot A. Navicko, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nepateikė konkrečių siūlymų ar sprendimų dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo, dėl to nutarta streikuoti, iš pradžių surengiant įspėjamąjį, o vėliau ir tikrąjį streikus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikino, jog yra pasiruošęs diskusijai su pedagogų bendruomene ir tikrai gerbia jų apsisprendimą streikuoti, siekiat geresnio rytojaus.
Profsąjunga siekia, kad nuo šių mokslo metų pradžios pedagogų algos būtų padidintos 20 procentų, o nuo kitų metų sausio 1-osios – dar 30 procentų. Kitas prašymas – sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradinio ugdymo – iki 20 mokinių (dabar – 24), vidurinio ir pagrindinio – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokyklinukų iki 3 metų – iki 10 vaikų (dabar iki 2 metų – 10, nuo 2 iki 3 metų – 15 vaikų grupėje), ikimokyklinio ugdymo nuo 3 metų iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM aiškinimu, valstybės „kišenė“ neleistų vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.
Streiką palaiko ne visi
Tą supranta ir dalis šalies pedagogų. Jie ne tik nepalaiko LŠDPS pasirinkimo streikuoti, bet ir patys nežada streikuoti, aiškindami, kad streikui reiktų labiau pasiruošti, turėti aiškų veiksmų planą. Ši mokytojų dalis kelia klausimą, iš kur, profsąjungos nuomone, reikėtų paimti lėšų atlyginimų didinimui jau nuo rugsėjo pirmosios. Mat, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, šiam reikalavimui įgyvendinti 2023-aisiais papildomai reikėtų 138 mln. eurų, o 2024-aisiais papildomam atlyginimų didinimui reikėtų dar 721 mln. eurų.
Kainuotų ir vaikų skaičiaus klasėse mažinimas, nes išaugtų pačių klasių skaičius, kas iššauktų dar didesnį pedagogų trūkumą.
„Streikui reikia gerai pasiruošti, atlikti namų darbus taip, kad visos pusės galėtų tuos sprendimus įgyvendinti“, – aiškina streiko nepalaikantys mokytojai, kurie akcentuoja, jog per streikus daugiau žalos būna, nei naudos, mat pirmiausia nukenčia moksleiviai, nes jiems nevyksta pamokos, o išmokti ir atsiskaityti vis tiek reikės. Be to, dar labiau menksta mokyklos įvaizdis, nes įstaigos nepasirūpina mokiniais, ši našta užgula tėvų pečius.
Kitas dalykas, apie kurį kalba ši kategorija mokytojų, kurių dauguma, teisybės dėlei reikėtų pažymėti, nepriklauso jokiai profesinei sąjungai, yra tas, jog pirmiausia derėtų susitarti pačioms švietimo profsąjungoms, kurios nesilaiko vieningos pozicijos dėl streiko. Mat Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino nuomone, abejotina, kad kolegų iškelti reikalavimai bus įgyvendinti, nes tai šiuo metu paprasčiausiai būtų neįmanoma, kadangi tektų peržiūrėti jau patvirtintą valstybės biudžetą.
Priminsime, jog LŠMPS birželį priėmė sprendimą rugsėjį pradėti derybas dėl kitų metų biudžeto, dėl ilgalaikių Vyriausybės įsipareigojimų ir kitų dalykų.
„Pradėsime derybas, matysime, kaip ministerija atsakinėja į mūsų pateiktus klausimus, ir tada spręsime, ar mes einame streikuoti, ar randame kompromisą“, – portalui lrytas.lt sakė E. Milešinas.
Kol kas nežino, ar streikuos
Pirmininką palaiko ir LŠMPS Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės susivienijimai. Tą „Žemaičiui“ patvirtino jų pirmininkės Guoda Ačienė, vadovaujanti Plungės susivienijimui, ir Julita Rimeikienė, stovinti prie Rietavo savivaldybės susivienijimo vairo.
Tiek viena, tiek kita aiškino, jog kol kas laikomasi tokios pozicijos, kokią išdėstė jų pirmininkas, tad bent jau šiuo metu neaišku, ar Rietavo ir Plungės krašto mokytojai jungsis prie LŠDPS organizuojamo streiko. Esą tai turėtų paaiškėti po rugpjūčio 30-ąją vyksiančio posėdžio, kuriame dalyvaus ir E. Milešinas.
Nuomonės apie planuojamus streikus „Žemaitis“ teiravosi ir Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio. Jo įsitikinimu, gyvenant demokratinėje šalyje visi turime teisę ginti savo nuomonę, streikuoti ir kelti reikalavimus.
„Aš asmeniškai esu už galimybę derėtis ir tartis, o ne imtis kraštutinių priemonių, bet, matyt, kartais tenka imtis ir kitų priemonių. Visi suprantame, jog dabar keliamos sąlygos yra nepakeliamos valstybės biudžetui, juolab – metų vidurys, kai valstybės biudžetas yra suplanuotas, todėl suprantu ir ministeriją, jog šiuo metu jie net neturi resursų iš kur tų lėšų paimti. Suprantu ir pedagogų lūkesčius, jog atlyginimas augtų“, – kalbėjo vedėjas, anot kurio, tikrai matyti, jog LŠMPS deda dideles pastangas, kad susitarimai būtų įgyvendinti.
G. Rimeikis atkreipė dėmesį į tai, jog E. Milešino vadovaujama profesinė sąjunga geresnių darbo sąlygų pedagogams siekia šiek tiek kitokiais būdais nei profesinė sąjunga, paskelbusi apie streiką.
„Kadangi tenka dalyvauti ne viename ŠMSM pasitarime, ŠMPS nuomonė turi svorį derybose ir diskusijose. Reikia nepamiršti, jog yra ir partijų susitarimas dėl švietimo. Matome, jog bandoma jį įgyvendinti“, – aiškino vedėjas, primindamas, jog mūsų pedagogų pozicija paaiškės po rugpjūčio 30-ąją vyksiančio posėdžio, kuomet bus diskutuojama apie planuojamus streikus ir ar juose dalyvauti. Kol kas, G. Rimeikio žodžiais, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga rezervuotai vertina kolegų idėją.