Plungės specialiojo ugdymo centrui – 45-eri

Atvėrė šir­dis mal­dai

Prieš pra­si­de­dant Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­ro gim­ta­die­nio šven­tei, Plungės Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­jos kle­bo­nas bei de­ka­nas Vy­tau­tas Ged­vai­nis vi­sus su­si­rin­ku­siuo­sius – bu­vu­sius ir esa­mus įstai­gos dar­buo­to­jus, auklė­ti­nius, jų tėve­lius bei vald­žios at­sto­vus – pa­kvietė mal­dai.

 Mi­šių me­tu kle­bo­nas ak­cen­ta­vo, kokį svarbų darbą at­lie­ka cent­re dir­ban­tys žmonės – ug­do ypa­tin­gus vai­kus, ku­riems rei­kia išs­kir­ti­nio dėme­sio ir glo­bos.

Kalbė­da­mas apie da­bar­ti­nius cent­ro pe­da­go­gus, ku­rie spe­cia­liųjų ug­dy­mo­si po­rei­kių tu­rin­čius vai­kus mo­ko su did­žiu­liu at­si­da­vi­mu ir mei­le, V. Ged­vai­nis ne­pa­mir­šo ir tų, ku­rie jau at­gulę am­ži­no­jo poil­sio.

Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­ro su­kak­čiai skirtų Mi­šių me­tu ypa­tingą at­mos­ferą pa­dėjo su­kur­ti mu­zi­kos mo­ky­to­jos Jur­gi­tos Ar­laus­kienės su­bur­tas Ša­tei­kių baž­ny­ti­nis vaikų ir jau­ni­mo cho­ras „Ži­bu­rys“. Ko­lek­ty­vo at­lie­ka­mos giesmės ir jaunųjų at­likėjų bal­sai pa­lietė kiek­vie­no šventės da­ly­vio širdį.


Žvilgs­nis į praeitį

Pa­si­bai­gus šv. Mi­šioms, šven­ti­nio ren­gi­nio vairą į sa­vo ran­kas per­ėmė Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­ro is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Bi­rutė Ka­mins­kienė, pa­kvie­tu­si pa­var­ty­ti įstai­gos is­to­ri­jos pus­la­pius. Anot jos, gim­ta­die­nis – pui­ki pro­ga stab­telė­ti, pri­si­min­ti gra­žiau­sias aki­mir­kas, įsi­min­ti­nus įvy­kius, žmo­nes.

Pe­da­gogė pri­minė, jog pir­mie­ji mo­ki­niai da­bar­ti­nio Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­ro slenkstį per­žengė 1977-ai­siais. Į nau­jai pa­sta­tytą pa­statą su­gužė­jo per 360 vaikų. Tie­sa, tuo­met mo­ki­nių bėdos, ly­gi­nant su šian­die­ni­ne si­tua­ci­ja, ne­bu­vo to­kios di­delės.

Šiuo me­tu įstaigą, ku­rio­je dir­ba 63 dar­buo­to­jai, lan­ko 92 moks­lei­viai, dau­giau nei pusė jų gy­ve­na cent­rui pri­klau­san­čia­me bend­ra­bu­ty­je. Kaip sakė ren­ginį ve­du­si B. Ka­mins­kienė, kiek­vie­nas cent­ro auklė­ti­nis yra ap­do­va­no­tas dėme­siu ir rūpes­čiu, nes su jais dir­ba jautrūs, į kiek­vie­no bėdą įsik­lau­sy­ti pa­si­ruošę pe­da­go­gai. Jų dėka net cent­ro sie­nos „kvėpuo­ja“ ra­my­be, jau­ku­mu, ši­lu­ma.

„Vi­sa­da gy­ve­no­me tar­si vie­na šei­ma, mu­zi­kuo­da­mi, dai­nuo­da­mi, spor­tuo­da­mi, bend­rau­da­mi su ki­to­mis mo­kyk­lo­mis, da­lin­da­mie­si pe­da­gogų ži­nio­mis ir pa­tir­ti­mi“, – kalbė­jo B. Ka­mins­kienė.

Ren­gi­nio me­tu pri­si­min­ta, jog įstai­ga ne kartą keitė pa­va­di­ni­mus, pa­val­dumą, per be­veik pus­šimtį metų pa­tyrė dau­gybę po­ky­čių, ne vieną švie­ti­mo re­formą, iš­lydė­jo ne vieną mo­ki­nių kartą, bet vi­sa­da iš­li­ko įstai­ga, ku­rio­je dir­ban­tie­ji yra vi­sa­da pa­si­ruošę su­pras­ti ir pa­dėti ki­to­kiems vai­kams, kar­tu su tėve­liais ieš­ko­ti kiek­vie­no vai­ko gebė­jimų, juos ug­dy­ti ir puo­selė­ti, ruoš­ti kiek įma­no­ma sa­va­ran­kiš­kes­niam gy­ve­ni­mui.


At­lie­ka ypa­tingą mi­siją

Tiek metų gy­vuo­jan­čia įstai­ga ren­gi­nio me­tu džiaugė­si ne tik gau­sus į šventę su­si­rin­ku­sių tėve­lių ir sve­čių būrys, bet ir buvęs jos di­rek­to­rius Ri­man­tas Gent­vi­las bei da­bar­tinė cent­ro va­dovė Ka­milė Kund­ro­taitė-Ast­rei­kienė. Di­rek­torė dėko­jo sa­vo ko­lek­ty­vui – jos žod­žiais, sa­vo darbą my­lin­tiems dar­buo­to­jams, ku­rie ti­ki sa­vo mo­ki­niais, at­skleid­žia jų ta­len­tus, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi su ki­to­mis įstai­go­mis. Ir vis­kas dėl vie­no bend­ro tiks­lo – sėkmin­gos mo­ki­nių in­teg­ra­ci­jos į vi­suo­menę.

Anot K. Kund­ro­taitės-Ast­rei­kienės, Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­ro auklė­ti­niai yra ypa­tin­gi vai­kai, lau­kian­tys čia dir­ban­čių pe­da­gogų ši­lu­mos, ge­ro žod­žio, pa­drąsi­ni­mo. „Mes esa­me vie­na šei­ma. Dėko­ju, ko­le­gos, už tai ir lin­kiu  to­liau siek­ti ne­pa­sie­kia­mo, mažų ste­buklų bei tikė­ti, kad vi­sa­da pa­si­seks. Mes esa­me rei­ka­lin­gi ir mūsų įstai­gos mi­si­ja yra ypa­tin­gai svar­bi. O did­žiau­sias mūsų dar­bo įver­ti­ni­mas – tėve­lių pa­lai­ky­mas, su­pra­ti­mas, pa­dėka“, – kalbė­jo va­dovė.

Žodį tarė ir pa­tys tėve­liai. Visų jų var­du kalbėjęs tėvų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Min­dau­gas Kat­kus dėko­jo cent­ro dar­buo­to­jams už kant­rybę ir gerą širdį ug­dant ypa­tin­gus vai­kus.

Prie svei­ki­nimų pri­si­dėjo ir Sei­mo na­rys Jur­gis Raz­ma, Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės vi­ce­merė As­ta Beier­le-Ei­gir­dienė bei ki­ti vie­tos vald­žios at­sto­vai, pa­sak ku­rių, jie į šventę at­ėjo ne tik pa­si­džiaug­ti gra­žia su­kak­ti­mi, bet ir pa­dėko­ti su spe­cia­liųjų ug­dy­mo­si po­rei­kių tu­rin­čiais vai­kais dir­ban­tiems pe­da­go­gams ir ki­tiems įstai­gos dar­buo­to­jams.

Už nuo­širdų, kantrų darbą, šir­dies ši­lu­mos da­li­nimą me­ro pa­si­ra­šy­ti pa­dėkos raš­tai įteik­ti J. Ar­laus­kie­nei, Ni­jo­lei Jackū­nie­nei, Lo­re­tai Ker­paus­kie­nei, Ri­mai Bag­do­na­vi­čie­nei, B. Ka­mins­kie­nei, Da­nu­tei Aža­nec­kie­nei, Da­liai Bud­rie­nei, Sta­nis­la­vai Kur­mie­nei, Si­gi­tai Čer­niaus­kie­nei, Sil­vi­jai Lu­kaus­kie­nei, Ni­jo­lei Vait­ku­vie­nei, Inai Kna­šie­nei ir Gin­ta­rei Vi­čie­nei.