
Naujausios
Pasiūlė pirma priaugti „marškinius“
Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Seimo narys Jonas Varkalys, Plungės savivaldybės meras Audrius Klišonis, administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai bei vadinamųjų kaimiškųjų mūsų krašto gimnazijų vadovai, kalbėta būtent apie pastarųjų netolimą ateitį, kuri pagrįstai kelia nerimą. Mat pradėjus Vyriausybės patvirtintą švietimo tinklo reformą, Plungės savivaldybė gali netekti mažiausiai dviejų gimnazijų – Kulių ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus.
Alsėdžių gimnazijos situacija – kiek geresnė, nes šiai įstaigai yra galimybė prisivilioti daugiau mokinių tampant kadetų mokykla. Tik bėda, kad šio statuso jau per 20 metų gynybinį-pilietinį ugdymą mokiniams skiepijančiai mokyklai niekas neskuba suteikti.
Švietimo, kultūros ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pareiškė, kad Alsėdžių gimnazija turi priaugti kadetų mokyklos „marškinius“. Suprask – įstaiga dar per silpna vadintis šiuo vardu. Ministerijos atstovo buvo pasiūlyta kadetų ugdymą pradėti diegti atskiroms klasėms ir taip pamažu „auginti“ kadetų mokyklą bei burti pagal šią kryptį norinčius mokytis vaikus.
Tačiau pačios gimnazijos toks siūlymas visiškai netenkina. Anot įstaigos direktoriaus pavaduotojos Daivos Gramalienės, be oficialaus statuso prisivilioti vaikų – praktiškai neįmanoma. „Kaip mes turime kviesti tėvus savo vaikus leisti čia mokytis, jei nežinome, ar kada nors apskritai galėsime būti tais kadetais. Teisinės bazės nėra. Iš regionų atvažiuojantys tėvai irgi turi žinoti, į kokią mokyklą atveža savo vaikus“, – aiškino ji.
D. Gramalienė neslėpė nuoskaudos, kad visada buvo pažymima, esą mokyklai, turinčiai kryptį, grėsmės išnykti nėra, o šiandien leidžiama suprasti, kad tai nieko nereiškia. Pavaduotoja tikino, kad pralaužti ledus bandoma pasitelkiant Seimo narius, tačiau net ir tai nepadeda. Ir ne dėl to, jog nerandama bendrų sprendimų, o todėl, kad jų net neieškoma – švietimo, kultūros ir sporto ministrė neva ignoruoja raštiškus šioje situacijoje pagelbėti norinčio Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos kreipimusis.
Mokyklos atstovei antrino susitikime dalyvavęs Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis. Pasak jo, gimnazija per 20 metų jau tikrai įrodė esanti verta įteisinti šią ugdymo programą. Esą jam žinoma, kad už tai – visi miestelio žmonės.
Turi ateiti 300 mokinių
Kad Alsėdžių gimnazija gali tapti kadetų mokykla, sakė manantis ir Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas. Tik, pasak jo, yra viena svarbi detalė – gimnazija turi turėti apie 300 mokinių, be to, jie turi suplaukti iš viso regiono ar net Lietuvos. Jei pavyks tai įgyvendinti, svečio žodžiais, tokia mokykla bus „pasmerkta gyvuoti“. Departamento direktoriaus nuomone, gimnazijai galėtų būti duodami metai ar daugiau, kad pasiektų reikalingus rodiklius ir įrodytų galinti tapti kadetų mokykla.
Tačiau D. Gramalienės įsitikinimu, prisitraukti daugiau vaikų (gimnazijai iki įvardinto skaičiaus trūksta apie pusšimčio mokinių) neturint statuso – sudėtinga. Tą patį aiškino ir bendruomenės pirmininkas, kurio teigimu, gimnazijai būtina garantija, kad ji taps kadetų mokykla, o ne žodžiai, kurie nežinia ar taps „kūnu“.
Į diskusiją įsitraukęs krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus tikino, kad Alsėdžių gimnazijai nerimauti nėra jokio pagrindo. Esą ši įstaiga – gerasis pavyzdys, kaip mokyklose turi būti diegiamas ir plėtojamas pilietinis ugdymas.
Viceministro aiškinimu, ne viena mokykla Lietuvoje siekia kadetų mokyklos statuso, tačiau iki šiol šis siekis nebuvo sisteminis, o rėmėsi mokyklos entuziazmu. Todėl daug diskutuota, kaip turėtų atrodyti kadetų mokykla. Šiandien aiškūs šie reikalavimai: kad pilietinė veikla turi būti tvari, stipri, o pati mokykla – netuščia. Ž. Tomkaus teigimu, Alsėdžių gimnazija išpildo visus šiuos kriterijus, todėl nerimauti tikrai nėra dėl ko. Juo labiau kad ji jau 20 metų diegia pilietinį ugdymą ir turi tvirtą pagrindą.
„Žinoma, yra tam tikrų detalių, neaiškumų, kuriuos reikia pašalinti, bet tikrai Alsėdžių gimnazija yra pavyzdys, kaip turėtų būti vykdomas pilietinis-patriotinis ugdymas Lietuvoje. Siunčiu žinutę ir merui, ir gimnazijai: nerimauti nereikia. Alsėdžiai Vilniuje girdimi ir labai garsiai“, – ramino viceministras.
Jam pritarė ir Švietimo, kultūros ir sporto viceministras R. Skaudžius, sakęs, jog Alsėdžių gimnazija šiuo klausimu yra „patogioje situacijoje“. Viceministro aiškinimu, mokykla pagal numatytas švietimo tinklo pertvarkos taisykles saugi iki 2027-ųjų. Vadinasi, yra daug laiko prisikviesti mokinių ir plėsti mokyklą.
Pažadėtas ketinimų protokolas
Diskusijos metu Ž. Tomkus pabrėžė, esą svarbiausia, kad kadetų mokyklos statusas nebūtų įrankis įstaigai išlikti ir kad tai būtų ne vietinius vaikus ugdanti mokykla, o regioninė. Atsakydamas į tai meras A. Klišonis patikino, jog Alsėdžių gimnazija jau dabar yra regioninė, nes 17 procentų jos mokinių yra nevietiniai.
„Duokite mums namų darbus, išdėstykite, ką turime padaryti, kad galėtume pasiekti šį statusą. Visi – Savivaldybė, mokykla, atsakingos ministerijos – turi žinoti, ką reikia padaryti. Reikia mechanizmo, kaip viskas turi veikti, ir aiškumo. Tik tokiu atveju mokykla žinos, kur link eina. Džiugu, kad turime palaikymą, bet norisi techninių dalykų su konkrečiomis datomis ir atsakomybėmis. Norime važiuoti automobiliu, bet jo neužvedame“, – kalbėjo meras.
Jo įsitikinimu, perspektyvą, kad gimnazija tikrai taps kadetų mokykla, būtina užtvirtinti tam tikru dokumentu. „Duokite laikotarpį, per kurį turime atlikti tam tikras užduotis, ir įrodysime, kad Alsėdžių gimnazija gali būti kadetų mokykla. Juk nešauksime palipę ant bažnyčios stogo, jog Alsėdžiuose bus kadetų mokykla. Reikia kažkokio dokumento“, – tikino A. Klišonis. Jam pritarė ir Seimo narys J. Varkalys, svečius taip pat spaudęs į kampą dėl bendradarbiavimo sutarties ar kito šioje situacijoje galimo dokumento pasirašymo.
Po ilgų diskusijų sutarta dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Tad Alsėdžių gimnazija žengė dar vieną svarbų žingsnį kadetų mokyklos link.