Ukrainiečiai vaikai – jau ir Plungės mokyklose

Aso­cia­ty­vi nuo­trau­ka
Plungės rajone jau įsikūrė 139 pabėgėliai iš Ukrainos. Pusė jų – vaikai ir jaunuoliai, tad skubėta kuo greičiau pradėti jų ugdymą mokyklose
Į Lie­tuvą kas­dien plūsta srau­tai nuo ka­ro bėgan­čių uk­rai­nie­čių. Dau­gu­ma jų – ma­mos su vai­kais, tad neiš­ven­gia­mai te­ko spręsti klau­simą dėl pa­starųjų ug­dy­mo. Būta ne­ma­žai dis­ku­sijų, kol švie­ti­mo at­sto­vai su­tarė, kaip ge­riau­siai už­tik­rin­ti, kad stresą, šoką ir baimę pa­tyrę uk­rai­nie­čiai vai­kai ne tik kuo grei­čiau at­si­gautų nuo pa­tirtų iš­gy­ve­nimų, bet ir galėtų grįžti į įprastą gy­ve­ni­mo ru­tiną – mo­kyklą, būre­lius, bend­raam­žių gre­tas. Nuo pra­ėju­sios sa­vaitės da­lis Lie­tu­vo­je ap­si­gy­ve­nu­sių uk­rai­nie­čių vaikų jau pra­dėjo žings­niuo­ti į mūsų ša­lies švie­ti­mo įstai­gas. Plungė­je su ar­ti­mai­siais įsikūrę uk­rai­nie­čiai vai­kai ir jau­ni­mas į mo­kyk­li­nius suo­lus su­grįžo šią sa­vaitę. Juos drau­giš­kai su­ti­ko ir rūpes­čiu ap­gaubė Plungės „Bab­run­go“ pro­gim­na­zi­ja ir Se­na­mies­čio mo­kyk­la. Vie­nas uk­rai­nie­tis jau­nuo­lis įsi­lie­jo į Plungės tech­no­lo­gijų ir vers­lo mo­kyk­los moks­lei­vių gre­tas.



Si­tua­ci­ja kei­čia­si va­lan­do­mis

Kaip „Že­maitį“ in­for­ma­vo Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vedė­jas Gin­tau­tas Ri­mei­kis, iš ka­ro nio­ko­ja­mos Uk­rai­nos į mūsų kraštą at­vykę uk­rai­nie­čiai moks­lei­viai į minė­tas įstai­gas pa­skirs­ty­ti pa­gal sa­vo am­žių: pra­di­nu­kai nu­kreip­ti į „Bab­run­go“ pro­gim­na­ziją, o 5–10 kla­sių mo­ki­niai – į Se­na­mies­čio mo­kyklą. Ug­dy­mas esą or­ga­ni­zuo­ja­mas iš­ly­gi­na­mo­sio­se klasė­se, kur dau­giau­sia lai­ko ski­ria­ma lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mui­si.
Ant­ra­dienį kal­bin­tas vedė­jas sakė, kad „Bab­run­go“ pro­gim­na­ziją lan­ko pen­ki uk­rai­nie­čiai pra­di­nu­kai. Kitą­dien jų jau turė­jo būti aš­tuo­ni. „Si­tua­ci­ja kei­čia­si kas va­landą, todėl sun­ku kalbė­ti konk­re­čiais skai­čiais“, – sakė G. Ri­mei­kis.
Ant­ra­die­nio duo­me­ni­mis, Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je – sep­ty­ni moks­lei­viai iš Uk­rai­nos. Tre­čia­dienį turė­jo atei­ti dar vie­nas. Kaip skelbė pa­ti mo­kyk­la, uk­rai­nie­čiams vai­kams bus ve­da­mi gru­pi­niai lie­tu­vių kal­bos už­siė­mi­mai, taip pat jie lan­kys anglų kal­bos, is­to­ri­jos, tech­no­lo­gijų, mu­zi­kos, dailės, fi­zi­nio ug­dy­mo bei in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų pa­mo­kas. Įstai­ga sa­vo moks­lei­vius ra­gi­no drau­giš­kai su­tik­ti nau­jo­kus.


Nau­ja pa­tir­tis

Se­na­mies­čio mo­kyk­los pa­va­duo­to­jas ug­dy­mui Juo­zas Griš­kus „Že­mai­čiui“ sakė, jog pas juos uk­rai­nie­čiai mo­ki­niai bu­vo priim­ti itin drau­giš­kai. Plun­giš­kiai vai­kai no­riai bend­rau­ja su nau­jo­kais. Jų ke­liai su­si­tin­ka ir My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je. „Iš tikrųjų vai­kams vis­kas daug pa­pras­čiau. Jie grei­tai su­si­bend­rau­ja, ran­da bendrų temų, veiklų“, – kalbė­jo pa­va­duo­to­jas, pa­sak ku­rio, uk­rai­nie­čių Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je – kas­dien vis dau­giau. Va­kar į pa­mo­kas turė­jo su­si­rink­ti vie­nuo­li­ka vaikų iš Uk­rai­nos.
Tie­sa, kol kas jie mo­ko­si vie­no­je grupė. „Pag­rin­dinė mūsų mi­si­ja – iš­mo­ky­ti juos kaž­kiek lie­tu­viš­kai. Tai da­ro­ma ne tik per lie­tu­vių, bet ir per ki­tas pa­mo­kas. O kai jau jie turės mūsų kal­bos pa­ma­tus, bus in­teg­ruo­ja­mi į kla­ses pa­gal am­žių. Uk­rai­nie­čius moks­lei­vius mo­ko lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Van­da Ma­kaus­kienė. Kas­dien jiems vyks­ta ke­tu­rios pa­mo­kos. Iš pra­džių ne­no­ri­me jų ap­krau­ti, pir­ma vai­kai tu­ri ap­si­pras­ti “, – sakė J. Griš­kus.
Pa­va­duo­to­jas pa­si­džiaugė, kad iš ka­ro siau­bia­mos Uk­rai­nos pa­bėgę vai­kai po tru­putį at­si­ve­ria, jo žod­žiais, jų vei­dai ima šviesė­ti. „Su­laukė­me vaikų, ne­se­niai pa­li­ku­sių Cher­soną. Jie iš ar­ti matė ka­ro siaubą, žu­vu­siuo­sius. Jų vei­de­liai – tar­si vaš­ki­niai, per­smelk­ti baimės, išgąs­čio, stre­so. Su to­kiais vai­kais rei­kia itin at­sar­giai bend­rau­ti, ap­gal­vo­jant kiek­vieną žodį. Tad itin di­delį dėmesį ski­ria­me uk­rai­nie­čių vaikų emo­ci­nei būklei. Dėl to jiems kas sa­vaitę bus ren­gia­mi su­si­ti­ki­mai su psi­cho­lo­ge“, – tre­čia­dienį pa­sa­ko­jo pa­va­duo­to­jas.
Pa­sak jo, mo­kyk­lai pa­tir­tis, dir­bant su vai­kais iš ka­ro zo­nos, yra vi­siš­kai nau­ja. Esą dėl to mo­ky­to­jams ten­ka su­si­dur­ti su ne­men­kais iššū­kiais. Vie­nas jų – kal­ba, mat jau­nes­ni pe­da­go­gai silp­nai kal­ba ru­siš­kai. Lie­tu­vo­je jau­nes­nio­ji kar­ta la­biau orien­tuo­ta į anglų kalbą, o ja uk­rai­nie­čiai moks­lei­viai ma­žai kal­ba. Tar­pu­sa­vy­je jie bend­rau­ja tik uk­rai­nie­čiai, o su mo­ky­to­jais – dau­giau ru­siš­kai, bet ir tai ne vi­si.
Ki­tas da­ly­kas – tai, kad mo­ky­to­jams ten­ka dirb­ti su jaut­riais, šiuo me­tu leng­vai emo­ciš­kai pa­žeid­žia­mais vai­kais. Su to­mis pa­čio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria ir ki­tos ša­lies švie­ti­mo įstai­gos, ku­rias ėmė lan­ky­ti Uk­rai­nos vai­kai. „Vie­ni iš kitų se­miamės pa­tir­ties, bend­rau­ja­me. Vyks­ta su­si­ti­ki­mai, ku­rių me­tu dis­ku­tuo­ja­ma, ką rei­kia da­ry­ti, kad uk­rai­nie­čiai vai­kai ir jau­ni­mas kuo grei­čiau at­si­gautų ir in­teg­ruotų­si į mūsų gy­ve­nimą. Tie­siog vis­kam rei­kia lai­ko. Net pa­tys ne­si­tikė­jo­me, kad mo­ki­niai iš Uk­rai­nos taip grei­tai grįš prie mokslų“, – kalbė­jo J. Griš­kus.


Da­lis mo­ko­si nuo­to­li­niu būdu

Da­lis pa­bėgėlių vaikų ir jau­ni­mo moks­lus tęsia nuo­to­li­niu būdu. Ant­ra­die­nio duo­me­ni­mis, iš visų Plungė­je gy­ve­nan­čių mo­kyk­li­nio am­žiaus pa­bėgėlių į vir­tua­lias pa­mo­kas sa­vo ša­ly­je jun­gia­si apie 30 mo­ki­nių.
Kaip sakė Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vedė­jas G. Ri­mei­kis, sprend­žia­mas klau­si­mas ir dėl dar­že­li­nukų ug­dy­mo, bet bent kol kas vie­tos vald­žia nie­ko ne­ga­li pa­si­ūly­ti – Plungės dar­že­liuo­se laisvų vietų nėra. Nie­kam nėra pa­slap­tis, kad net da­lis plun­giš­kių rugsė­jo mėnesį ne­ga­vo vietų sa­vo at­ža­loms ir te­be­lau­kia eilė­se.