
Naujausios
Neužteko bendruomenės pastangų ir noro
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis sakė, jog priimti sprendimą iš rajono mokyklų sąrašo išbraukti aukštais pasiekimais džiuginusį Grumblių pradinio ugdymo skyrių nebuvo lengva. Juolab kad kaimo bendruomenė taip aktyviai kovojo, bandydama išsaugoti paskutinį šviesulį: rinko parašus, kreipėsi į vietos valdžią, pasitelkė žurnalistus.
Grumbliškiai bei iš kitur savo vaikus į šią pradinę mokyklą leidę tėvai tikino, jog įstaiga, turinti pačią geriausią mokytoją, sutvarkytas klases ir kitas patalpas, turi ir toliau gyvuoti. Ne juokais sunerimusios šeimos sakė, kad ne tik joms svarbu išsaugoti ne sykį ant išlikimo slenksčio atsidūrusią mokyklą, bet ir patiems vaikams.
Dauguma tėvų po pirmųjų pavojaus varpų, nuskambėjusių mokyklai, aiškino nedrįstantys vaikams pranešti, kad jų mokyklėlę ketinama uždaryti.Tada jie kalbėjo bijantys ir pagalvoti apie tai, kada jų mažieji turėtų keltis, jei tektų vykti į tolimesnę mokyklą, ir kada iš jos grįžtų, nes autobusas namo veža toli gražu ne iš karto po pradinukų pamokų.
Bet tuomet tėvai dar turėjo viltį, kad valdžia atsižvelgs į jų bei jų atžalų norą ir leis šiai mokyklai gyvuoti išimties tvarka, mat pagal naująsias švietimo tinklo kūrimo taisykles, jungtinės klasės gali būti formuojamos tik tokiu principu: pirmokai jungiami su antrokais, o trečiokai – su ketvirtokais, kiekvienoje klasėje suburiant ne mažiau nei po aštuonis vaikus. Grumblių bendruomenė vylėsi, jog šį reikalavimą mokyklėlei pavyks apeiti, kad galbūt Savivaldybė iš savo „kišenės“ ryšis išlaikyti klases, juo labiau kad apie tokią galimybę kalbėjo ir patys vietos valdžios atstovai.
Pritrūko mokinių
Bene vienintelis realiai į situaciją tuomet žvelgė G. Rimeikis, pasak kurio, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija tokia, kad pristigus mokinių, Savivaldybė gali skirti finansavimą tik vienam klasės komplektui išlaikyti, bet ir tai, jei kalbama apie pagrindinį ugdymą.
Be to, skyriaus vedėjas buvo tikras, kad niekas neleis laužyti taisyklės, draudžiančios jungti visas pradines klases. O vienintelis būdas Grumblių mokyklėlei išlikti – kitiems mokslo metams surinkti mažiausiai 16 vaikų.
Išgirdę tai grumbliškiai dėjo visas pastangas, kad tik būtų surinktas trūkstamas vaikų skaičius, tačiau prikalbinti tėvelių iš aplinkinių kaimų savo atžalas vežti į Grumblių pradinę mokyklą nepavyko. Norą mokytis šioje įstaigoje išreiškė vos trys vaikai.
Būtent dėl šios priežasties, kaip per praėjusį pirmadienį vykusį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį sakė G. Rimeikis, mokyklą tenka likviduoti. Įstaigai pritrūko šešių vaikų, kad rugsėjo pirmąją joje vėl nuskambėtų į mokyklinius suolus vaikus sukviečiantis skambutis.
„Skaudu ir graudu“, – po tokios žinios tepasakė komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė. Ši naujiena nebuvo maloni ir jos kolegoms. Imta teirautis, kas atsitiko, kad tų mokinių vis tik pritrūko, nes grumbliškiai tikėjosi visai ko kito. Tačiau atsakymo į šį klausimą nebuvo. „Žadėjo, bet nesurinko. Bendruomenė darė viską, bet tėveliai pasirinko tokį kelią, kokį pasirinko“, – tepasakė G. Rimeikis.
Gimnazijoje – kadetų klasės
Ko gero, žinią apie naikinamą Grumblių pradinio ugdymo skyrių su liūdesiu sutiko ir jį globojanti Alsėdžių S. Narutavičiaus gimnazija, kurios vadovas taip visada pasisakė už mokyklėlės išsaugojimą.
Tačiau per posėdį pristatytas pakoreguotas Švietimo tinklo pertvarkos 2021–2025 metų planas gimnazijai atnešė ir gerų žinių – nuo rugsėjo šioje įstaigoje steigiamos kadetų klasės. Dar džiugesnės ateities perspektyvos – jau 2025-aisiais gimnazijai ketinama suteikti kadetų licėjaus statusą.
Bene pirmąsyk apie galimybę tapti kadetų mokykla gynybinio-pilietinio ugdymo keliu sėkmingai žengianti Alsėdžių gimnazija išgirdo pernai per šios programos gyvavimo 20-ąsias metines. Nuo to laiko įstaiga dėjo visas pastangas, kad kuo greičiau įteisintų jau du dešimtmečius puoselėjamą programą, tačiau reikalai, liaudiškai išsireiškus, buvo pastrigę.
Apie siekį tapti kadetų mokykla gimnazijos bendruomenė kalbėjo ir per pavasarį įstaigoje vykusį susitikimą su Švietimo, kultūros ir sporto ministerijos bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento atstovais. Šie pasiūlė mažais žingsneliais siekti šio statuso, nes gimnazija esą dar per silpna vadintis kadetų vardu. Minėto susitikimo metu buvo pasiūlyta kadetų ugdymą pradėti diegti atskiroms klasėms ir taip pamažu „auginti“ kadetų mokyklą bei burti pagal šią kryptį norinčius mokytis vaikus.
Ir nors gimnazijos bendruomenei ši idėja nelabai patiko, nes neturint oficialaus statuso sunku prisivilioti mokinių, teko tam pritarti. Tad jau ateinančiais mokslo metais Alsėdžių gimnazija praturtės kadetų klasėmis. Lieka tikėtis, kad šios padės mokyklai pritraukti daugiau mokinių. Kad Alsėdžių gimnazija taptų kadetų mokykla, yra labai svarbi sąlyga – ateityje joje turi mokytis apie 300 vaikų, be to, jie turi suplaukti iš viso regiono ar net Lietuvos. Šiuo metu iki reikiamo mokinių skaičiaus trūksta vos kelių dešimčių vaikų. Lieka tikėtis, kad per ateinančius trejus metus (tiek duota laiko pasirengti) gimnazija paaugs mokinių skaičiumi.
Norintieji mokytis pagal sausumos kadetų programą Alsėdžiuose, jau dabar gali teikti prašymus. Į kadetų klases, kaip informuoja pati gimnazija, priimami mokiniai nuo dvylikos metų iš visos Lietuvos.
Jiems bus suteikta galimybė gyventi gimnazijos bendrabutyje, kur mokiniai ugdomi pagal atskirą dienotvarkę, mokosi savarankiškumo, darbo ir poilsio laiko planavimo, karybos pagrindų, vyksta daug sportinių užsiėmimų ir treniruočių, susitikimų su žymiais žmonėmis, išvykų ir žinių patikrinimo praktinėse veiklose.
Be to, teigiama, kad šios kadetų klasės – puikus pasirengimas ne tik gyvenimui, bet ir tarnybai Lietuvos kariuomenėje.