Net ir būdamas didis žmogus sugebėjo išlikti paprastu ir kukliu

Tur­tin­ga svar­bių įra­šų biog­ra­fi­ja

Su­si­rin­kus ar­ti­miau­siems plun­giš­kio bend­ra­žy­giams ir kai ku­riems šei­mos na­riams, pir­miau­sia pri­si­min­ta ju­bi­lia­to biog­ra­fi­ja, ku­rią puo­šia dau­gy­bė pa­sie­ki­mų ir nuo­pel­nų. Jau­nes­nės kar­tos at­sto­vai var­gu ar ži­no, kad šian­dien sėk­min­gai Eu­ro­pos eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­te dir­ban­tis bei at­sa­kin­gai Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas ei­nan­tis G. Mor­kis 1990-ai­siais, Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, da­ly­va­vo pir­muo­siuo­se lais­vuo­se rin­ki­muo­se į Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą ir bu­vo iš­rink­tas pir­muo­ju jos pir­mi­nin­ku. Šian­dien šios pa­rei­gos pri­lyg­tų me­ro pa­rei­goms. Vė­liau ke­lias ka­den­ci­jas bu­vo ren­ka­mas į Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rius.

Bet tai ne vie­nin­te­lis įra­šas plun­giš­kio biog­ra­fi­jo­je. Daug kas jį pri­si­me­na kaip pui­kų pe­da­go­gą bei žur­na­lis­tą, dir­bu­sį tuo­me­ti­nė­je laik­raš­čio„Ki­birkš­tis“ (da­bar – „Že­mai­tis“) re­dak­ci­jo­je.

Itin reikš­min­gi plun­giš­kiui – 2001-ie­ji. Mat tais me­tais jis užė­mė Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo kė­dę. O nuo 2004-ųjų jis – dar ir Eu­ro­pos eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to Briu­se­ly­je na­rys. Veik­los sri­tys – la­bai pla­čios.

Be dau­gy­bės pa­sie­ki­mų G. Mor­kis ga­lė­tų di­džiuo­tis ir so­li­džiu ap­do­va­no­ji­mų skai­čiu­mi.

Li­ko iš­ti­ki­mas Plun­gei

Ne­pai­sant svar­bių pa­rei­gų Lie­tu­vo­je ir Eu­ro­po­je, G. Mor­kis ne­pa­mir­šo ir gim­to­jo mies­to. Ati­duo­da­mas jam duok­lę, jis yra ak­ty­vus Plun­giš­kių drau­gi­jos val­dy­bos bei Si­mo­no Dau­kan­to bib­lio­fi­lų klu­bo na­rys.

G. Mor­kį tu­rė­tų pa­ži­no­ti ir plun­giš­kiai spor­ti­nin­kai, tiks­liau – krep­ši­nin­kai, mat jis yra krep­ši­nio klu­bo „Olim­pas“ stei­gė­jas ir pir­ma­sis jo pre­zi­den­tas.

„Vis­ko net neį­ma­no­ma iš­var­din­ti, tai už­truk­tų itin il­gai. Di­džiau­sias jo nuo­pel­nas – Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jus, ku­ris įkur­tas bū­tent G. Mor­kio ini­cia­ty­va ir pa­stan­gų dė­ka. Tik įžval­giam po­li­ti­kui bei vers­lo at­sto­vui ga­lė­jo kil­ti min­tis vie­to­je sta­ty­bos tech­ni­ku­mo įsteig­ti mu­zie­jų, res­tau­ruo­ti rū­mus, pri­tai­kant juos mu­zie­jaus veik­lai. Jū­sų dė­ka šian­dien mes sto­vi­me įspū­din­go­se sa­lė­se“, – kal­bė­jo Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Al­vi­das Ba­ka­naus­kas.

Jam ant­ri­no ir šven­tės ini­cia­to­rius Sei­mo na­rys J. Var­ka­lys, pa­svei­ki­nęs G. Mor­kį gra­žaus ju­bi­lie­jaus pro­ga bei pa­si­džiau­gęs per kraš­tus be­si­lie­jan­čia jo ener­gi­ja.

„Maž­daug prieš ket­vir­tį am­žiaus už­si­mez­gė mū­sų bi­čiu­lys­tė, ku­ri tę­sia­si iki šiol. Pra­dė­ję nuo po­li­ti­kos, bend­rą po­žiū­rį ra­do­me ir ki­to­se sri­ty­se. Jums dir­bant Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pir­mi­nin­ku, bu­vo nu­veik­ta dau­gy­bė dar­bų, stip­ri­nu­sių Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dą. Ir Rie­ta­vo sa­vi­val­da su­si­kū­rė bū­tent Jū­sų pa­stan­go­mis bei ini­cia­ty­va. Ne­si­kar­to­siu var­din­da­mas nuo­pel­nus, tik no­riu pri­dė­ti, kad jūs bu­vo­te ir esa­te vie­nas iš ak­ty­viau­sių švie­saus at­mi­ni­mo Bro­nis­lo­vo Lu­bio bend­ra­žy­gių, pa­gal­bi­nin­kų bei pa­ta­rė­jų, ku­rio jis pai­sy­da­vo, siek­da­mas Lie­tu­vos eko­no­mi­kos, vers­lo bei pra­mo­nės au­gi­mo.

Jūs pui­kiai at­sto­vau­ja­te Plun­gei ir Lie­tu­vai eu­ro­pi­nė­se struk­tū­ro­se bei dir­ba­te die­ną ir nak­tį, kad Lie­tu­vos žmo­nėms bū­tų ge­riau. Jū­sų pa­tei­kia­mos ata­skai­tos bei pra­ne­ši­mai tam­pa ne tik dis­ku­si­jų ob­jek­tu, bet ir įvai­rių spren­di­mų pa­grin­du.

Bet la­biau­sia šir­dį glos­to tai, kad net ir bū­da­mas toks di­de­lis vie­šo­jo sek­to­riaus žmo­gus su­ge­bė­jo­te iš­lik­ti pa­pras­tu, kuk­liu, ge­ban­čiu iš­girs­ti ir ma­ty­ti ki­tus“, – sa­kė po­li­ti­kas, įteik­da­mas G. Mor­kiui pa­dė­kos raš­tą bei sim­bo­li­nę do­va­ną.

Gra­žių žo­džių ne­gai­lė­jo ir ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis. Jo tei­gi­mu, G. Mor­kis bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio ta­ry­bų va­do­vų, ku­ris dir­bo vi­sus pir­muo­sius pen­ke­rius me­tus. Mat dirb­ti tuo­me­ti­nė­je Lie­tu­vo­je, ku­ri po ne­prik­lau­so­my­bės sto­vė­jo itin ne­tvir­tai, bu­vo su­dė­tin­ga. Vis­ką rei­kė­jo pra­dė­ti nuo nu­lio, sa­vo gal­va, nes tei­sės ak­tų tuo­met bū­ta mi­ni­ma­liai.

„Gin­ta­ras už­tik­rin­tai žen­gė į prie­kį, sėk­min­gai su­si­tvar­ky­da­mas su pa­rei­go­mis ir už­duo­ti­mis. Ir jam pa­vy­ko, nes nuo­šir­džiai ti­kė­jo tuo, ką da­rė. Di­džiuo­juo­si jo su­ge­bė­ji­mu at­si­lai­ky­ti prieš spau­di­mą, kai nu­spren­dus vie­to­je tech­ni­ku­mo įsteig­ti mu­zie­jų, im­ta ji kal­tin­ti švie­ti­mo įstai­gos nai­ki­ni­mu. Kas mes šian­dien bū­tu­me, jei ne M. Ogins­kio rū­mai ir juo­se įsi­kū­ręs mu­zie­jus? Dė­ko­ju už praei­ty­je priim­tus spren­di­mus bei už tai, kad gar­bin­gai at­sto­vau­ja­te Lie­tu­vai Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu“, – kal­bė­jo me­ras, įteik­da­mas su­kak­tu­vi­nin­kui gin­ta­rą su Plun­gės ženk­liu­ku.

Prie svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Man­tas Čes­naus­kas, Plun­gės ra­jo­no pra­mo­ni­nin­kų są­jun­gos at­sto­vai bei Vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Vio­le­ta Skie­rie­nė bei A. Ba­ka­naus­kas, ti­ki­nęs, kad G. Mor­kio pa­var­dė Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus is­to­ri­jo­je tu­rė­tų bū­ti iš­kal­ta auk­so rai­dė­mis.

Žo­dį ta­rė ir pa­ts su­kak­tu­vi­nin­kas, ku­ris pir­miau­sia dė­ko­jo vi­siems už staig­me­ną. „Iš­ties su ju­mis vi­sais daug nu­vei­kė­me, ju­dė­da­mi link pa­žan­gos įvai­rio­se sri­ty­se. Rim­tai mąs­čiau apie tai, ką jūs vi­si kal­bė­jo­te, per­bė­gau min­ti­mis per tuos me­tus, aki­mir­kas ir tik­rai šis tas įvy­ko. Tik­rai yra kuo pa­si­džiaug­ti. Nes­var­bu, kad vis­kas jau už­baig­ta, bet jei kaž­kas to ne­bū­tų pra­dė­jęs, to pa­pras­čiau­sia ne­bū­tų. Pa­vy­ko ir Pra­mo­ni­nin­kų są­jun­gos rei­ka­lus įtvir­tin­ti ir iš­vys­ti, pa­vy­ko ir su mu­zie­ju­mi bei po­li­ti­ka. Šio­kį to­kį įspau­dą pa­li­kau ir Plun­gės spor­to is­to­ri­jo­je. Bet vi­sa tai pa­da­rė­me kar­tu“, – sa­kė G. Mor­kis, anot ku­rio reikš­min­gi dar­bai – gra­žaus bend­ra­vi­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo „vai­siai“.