Naujausios
Pirmoji viruso banga neparklupdė
Pavasarį, pirmosios koronaviruso bangos metu, Prezidentas Gitanas Nausėda pasidžiaugė stipriu Lietuvos žemės ūkiu, kuris ekstremaliomis sąlygomis šalį aprūpino būtinais maisto produktais. Jau tada šalies vadovas užsiminė apie tai, kad metas pradėti formuoti Valstybės rezervą, kuris žemės ūkio sektoriui – nacionalinio saugumo garantui – padėtų įveikti ekonomines ir finansines problemas.
Analitikai pastebėjo, kad žemės ūkis – beveik vienintelė sritis, kuri pirmosios pandemijos bangos sukeltos ekonominės krizės įtakos nepajuto. Kai daugelį verslų koronavirusinė infekcija parklupdė ir privertė stabtelėti, žemės ūkis nestojo. Nemažindamas veiklos apimčių, vykdė visus suplanuotus darbus ir dirbo visu tam sezonui būdingu pajėgumu.
Suprantama, kad ir čia neapsieitą be nuostolių, bet žemės ūkis jų patyrė ženkliai mažiau nei kiti sektoriai. Nustatyta, kad pasaulio rinkose krintant pieno produktų ir žaliavos kainoms, mūsų šalies pieno perdirbimo įmonės ir tarpininkai balandį gerokai sumažino pieno supirkimo kainas. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams šių metų balandį buvo 282 eurai už toną – 9,2 proc. mažesnė nei kovą ir 6,3 proc. mažesnė nei 2019 m. balandį.
Ne ką geresnė padėtis pavasarį susiklostė ir mėsininkystės sektoriuje. Jautienos paklausai Vakarų Europos rinkose kritus beveik trečdaliu, mėsinių galvijų augintojai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Prieš karantiną už gyvo svorio kilogramą buvo mokama 1,6 euro, o per karantiną – 30–40 centų mažiau.
Eksportas nesustojo, bet vartojimas susitraukė
Pasirodo, Lietuvoje pagrindinių maisto produktų, išskyrus kiaulieną, daržoves ir vaisius, pasigaminame viršydami vidaus poreikį. Pavyzdžiui, pieno primelžiama ir perdirbama dukart daugiau nei jo suvartoja šalies gyventojai. Maždaug pusė pagamintos produkcijos iškeliauja svetur, tad mūsų šalies pieno sektorius yra priklausomas ir nuo eksporto.
Atsiritusi antroji viruso banga Lietuvos nuo pasaulio neatitvėrė, sienos neužsidarė, eksportas nesustojo, bet ūkininkai jau nerimauja dėl laukiančių iššūkių vidaus rinkoje. Užsidarė barai, kavinės, restoranai, viešbučiai, duris užvėrė ir mokyklos, todėl vartojimas susitraukė. Karantino metu šios įstaigos nebeperka pieno gaminių, o tai sudaro apie 20 proc. viso pieno gaminių vidaus vartojimo.
Daržovių augintojai taip pat jau skambina pavojau varpais ir su nerimu stebi, kaip smarkiai kyla antroji pandemijos banga. Ūkininkai baiminasi, kad pasikartos pavasario scenarijus. O gal bus dar blogiau? Kadangi viešojo maitinimo užsakymų nebeliko, užaugintą derlių gali tekti atiduoti biokuro gamintojams ar net kompostuoti. Apmaudu, bet ūkių ateitis dabar priklausys nuo to, kiek suvartojamo daržovių kiekio perims prekybos tinklai ir kiek tęsis karantino ribojimai.
Atsarginis planas būtinas
Ūkininkai ir juos atstovaujančios organizacijos suskubo ieškoti pagalbos. Valstybinių institucijų prašoma kuo skubiau paruošti ir patvirtinti aiškius žemės ūkio ir maisto pramonės higienos standartus, kurie padėtų suvaldyti COVID-19 rizikas ir užtikrintų nepertraukiamą gamybą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikė rekomendacijas maisto tvarkymo, pašarų įmonėms, veterinarinių paslaugų teikėjams ir visuomenei dėl viruso profilaktikos bei kontrolės priemonių ūkiuose. Tad reikalavimai pavasarį sugriežtinti tiek pieno supirkimo subjektams, tiek ūkinių gyvūnų laikytojams.
Kaip teigia VMVT, šiuo metu nėra jokių duomenų, kad virusas galėtų plisti ar būtų perduodamas per maistą. Tad nėra pagrindo nuogąstauti, kad užsikrėtus darbininkui produkcija iš ūkininko nebus imama.
Pasak Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Motvydienės, atskirų rekomendacijų, kaip ūkininkai galėtų užtikrinti nepertraukiamą gamybą susirgus visiems ūkio darbininkams, nėra. Tą patį patvirtino ir VMVT Telšių departamento Plungės skyriaus vedėjas Alvydas Montvydas.
„Ūkininkas, kaip ir bet kuris verslininkas, jau dabar turi numatyti, kas susirgus ir izoliavus visus darbininkus ar ūkio savininką laikinai perimtų darbus. Niekas jam darbininkų neatveš. Bet kokiu atveju jis pats turės ieškoti išeities“, – teigė A. Montvydas.
Kas pagelbės kritiniu momentu?
„Žemaičio“ kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys patvirtino, kad viruso šmėkla neaplenkė jau ir ūkininkų. „Daug informacijos neturiu, todėl drąsiai komentuoti negaliu. Žinau keletą ūkininkų, kurie šį virusą jau įveikė. Gerai, kad neužsikrėtė darbininkai ir ūkininkams neteko sukti galvos, kas pagelbės ūkyje. Nežinia, kaip bus, jei ūkiuose prasidės masiniai užsikrėtimai“, – kalbėjo M. Kaktys.
Pirmininkas paatviravo, kad vienokį ar kitokį atsarginį planą turi visi stambieji ūkininkai. Bet suskubo pridurti, jog virusas labai klastingas ir plinta greitai. Juk gali nutikti ir taip, kad nors ir laikantis griežtų reikalavimų, užsikrėsti vienu metu gali visi ūkyje dirbantys asmenys.
O ką daryti, jei tuo pačiu metu susirgs ir numatytoji gelbėjimosi komanda? Tad ilgai ir kruopščiai dėliotas atsarginis planas gali žlugti. Kas tada pagelbės? Juk žmogaus iš gatvės nepaimsi, karvę melžti reikia mokėti. Šį, kaip ir bet kurį kitą darbą, reikia atlikti nuosekliai ir kokybiškai.
Anot M. Kakčio, apie tai diskutuota ir LŪS prezidiumo posėdyje. Svarstyta šį klausimą pateikti naujajam žemės ūkio ministrui. Ūkininkai svarsto, kad būtų gerai, jei rajone būtų sukomplektuota bent viena komanda, kuri kritiniu momentu pagelbėtų ūkyje.
Tačiau daug vilčių, kad pavyks tai įgyvendinti, nededama. Tikriausiai, kaip visad, atsiras svarbesnių problemų ir šis klausimas bus nustumtas į šalį.
Visgi ūkininkai neslepia apmaudo, kad žemės ūkis tapatinamas su bet kokiu kitu verslu. Juk įmonę galima uždaryti, darbuotojams paskelbti prastovas ar išleisti atostogų, o karvėms ar kiaulėms nepasakysi: „Nepykit, keturiolika dienų neateisiu, nes susirgau“.