
Naujausios
Niekas nevertino ir nekontroliavo
Kad savivaldybių įmonės valdomos neefektyviai, jose klesti korupcija ir nepotizmas, kalbama jau daugybę metų. Ir nors po kiekvienų rinkimų atėjusi nauja valdžia skelbia griebsianti jautį už ragų ir padarysianti tvarką, niekas per daug nesikeičia.
Tą parodė ir minėtasis Plungės autobusų parko veiklos auditas. Kaip per komiteto posėdį kalbėjo Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė, pradėjus gilintis į šios įmonės veiklą pirmiausia nustebino, kad vienintelė jos akcininkė Plungės rajono savivaldybė visiškai nevertino ir nekontroliavo Plungės autobusų parko, nereikalavo dirbti efektyviai ir pasiekti tam tikrų rezultatų.
Pasak kontrolierės, atmestinas buvo ir įmonės ankstesnės valdybos požiūris bei darbas. Turbūt nereikia nė sakyti, kad tokia nekontroliuojama veiksmų laisvė suteikė tuomečiam įmonės direktoriui didelę autonomiją. Maža to, kaip sakė D. Jarašiūnienė, jo alga nebuvo susieta su įmonės veiklos rezultatais, tad formaliai kaip ir nebuvo motyvo stengtis bei siekti efektyvumo.
„Pati įmonė, visa jos aplinka dar neišėjusi iš tarybinių laikų. Yra didžiulis apleistas administracinis pastatas, kuriame naudojami tik trys kabinetai. Neaišku, kodėl nebuvo svarstoma galimybė jį parduoti ir keltis į mažesnes patalpas. Tas pats ir su dirbtuvėmis – apleistos, nesutvarkytos. Žmonėms ten nepaprasta dirbti“, – kalbėjo D. Jarašiūnienė.
Nedarbingi – visus metus
Daug klausimų atliekant auditą kilo ir dėl įmonės vidaus tvarkos. Esą paskutinį kartą vidaus tvarkos taisyklės čia patvirtintos 2009 metais ir dabar visiškai neatitinka naujųjų Darbo kodekso reikalavimų. Maža to, organizuojant darbą kai kuriais atvejais nesiremta net ir tomis senosiomis taisyklėmis.
Dabar sunku paaiškinti ir logiką, kuria vadovautasi valdant įmonės turtą. Antai įmonės turimi nauji autobusai jų vairuotojams susirgus ar išėjus atostogų būdavo užrakinami garaže, o keleiviai vežami senaisiais, kurių degalų sąnaudos gerokai didesnės.
„O ar neradot sąskaitų už valgius ir gėrimus? Buvom girdėję, kad įmonė apmoka už vadovų baliukus“, – D. Jarašiūnienės teiravosi komiteto narys Robertas Endrikas. Kontrolierė atsakė, kad tokios sąskaitos už jos akių neužkliuvo, be to, tiesiog fiziškai buvo neįmanoma peržiūrėti visų įmonės atsiskaitymų, nes vertintas gana nemažas periodas – 2015–2019 metai.
Tačiau auditorių neliko nepastebėtas tas faktas, kad Plungės autobusų parkas gana ilgai, apie metus, samdė specializuotą įmonę autobusams remontuoti ir prižiūrėti, nors pati turėjo du šaltkalvius. Tačiau tuo periodu jie abu beveik metus nedirbo – tai sirgo, tai atostogavo.
„Nesuprantamas toks atsainus požiūris į lėšų naudojimą“, – kartojo kontrolierė.
Ji stebėjosi ir šioje įmonėje galiojusia atsiskaitymo už darbą sistema. Esą vairuotojams neretai prie atlyginimo būdavo skiriami nedideli priedai: kam 30, kam 50, o kam 100 eurų.
„Aš puikiai atsimenu, kai atėjęs į Savivaldybę teikti praėjusių metų ataskaitos direktorius visada verkšlendavo, kad vairuotojams mažos algos. Jis jas puikiausiai galėjo didinti, – įsitikinusi kontrolierė. – Bet tas toks tų priedų dėliojimas... Juk žmogui, nežinant, kiek kas mėnesį gaus, labai sunku gyventi.“
Pats alga nesiskundė
Bet štai pats direktorius savo atlyginimu skųstis tikrai negalėjo.
R. Kmieliausko atlyginimas, kurį sudarė 5-ios minimalios mėnesinės algos, buvo vienas didžiausių lyginant su kitomis Savivaldybės įmonėmis, nepaisant to, kad tų įmonių apyvartos – gerokai didesnės nei Plungės autobusų parko.
O ir priedas prie direktoriaus algos visada būdavo stabilus – 20-ies proc. dydžio, nepaisant, kokius laikus įmonė išgyveno. Ir jį valdyba kasmet skirdavo jau lapkričio mėnesį – už gerus metų rezultatus. „Kokie dar geri rezultatai, jei metų finansinės ataskaitos dar net nebūdavo patvirtintos“, – stebėjosi D. Jarašiūnienė.
Ir praėjusį pavasarį R. Kmieliauskui išeinant iš darbo valdyba jam paskyrė solidžią – dviejų atlyginimų dydžio – išeitinę išmoką.
Bandydamas pasiteisinti, kodėl taip buvo nuspręsta, dabartinis valdybos pirmininkas Rolandas Mačiuitis aiškino, jog remtasi ankstesnių auditų išvadomis, kad įmonė dirba gerai. Be to, tokia išmoka esą priklausiusi pagal įstatymą.
Tačiau kontrolierė suskubo patikslinti, jog paskutiniaisiais metais R. Kmieliauskas dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, tad išeitinę jam tikrai nebuvo privaloma mokėti.
O dėl ankstesnių auditų kalbėta, esą juos atlikdavo pačios įmonės samdyti nepriklausomi auditoriai. Jie tikrindavo finansines ataskaitas, bet nevertindavo įmonės veiklos efektyvumo.
Nuvažiuodavo mažiau kilometrų, nei deklaruodavo
Auditą atlikusiai Kontrolės ir audito tarnybai kilo įtarimų ir dėl to, ar Savivaldybė nepermoka Plungės autobusų parkui už jos suteikiamas paslaugas – keleivių vežimą. Auditorės pasakojo paėmusios visus 2019 metų spalio autobusų kelionės lapus, sudėjusios nuvažiuotą kilometražą ir palyginusios jį su tuo, kuris įrašytas Savivaldybei pateiktose sąskaitose.
Skaičiai nesutapo – įmonės autobusai tą mėnesį nuriedėjo net 3 969 kilometrų mažiau, nei buvo deklaruota Savivaldybei. Aišku, pastaroji ir tą mėnesį, ir visus ankstesnius iki tol ir po to apmokėdavo Plungės autobusų parko pateiktas sąskaitas nesigilindama, ar jose deklaruojami skaičiai atitinka realią situaciją.
Pasak D. Jarašiūnienės, būtent Savivaldybės administracija turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad visiškai nekontroliavo situacijos ir leidosi šitaip gėdingai melžiama.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad įmonė aptarnavo tik 4 užmiestinius maršrutus iš 34-ių – kitiems samdė privačias bendroves. Galima numanyti, kad pasigilinus į atsiskaitymus su šiais subrangovais taip pat būtų galima rasti visokių „perliukų“.
Kas atsakys?
Susipažinus su audito išvadomis, pasipylė komiteto narių komentarai. R. Endrikas Plungės autobusų parką pavadino „perekupų“ įmone, kurios vienintelis rūpestis esą būdavo kuo pigiau nusisamdyti privačius vežėjus, o iš Savivaldybės gautą skirtumą už keleivių vežimą pasilikti sau.
Tačiau komitetui tądien pirmininkavusiam Tomui Raudžiui toks palyginimas nepatiko. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ir naujojoje Savivaldybės su Plungės autobusų parku sudarytoje sutartyje numatyta galimybė samdyti subrangovus, tad įmonė neabejotinai tuo naudojasi ir toliau. „Vieną kartą apsispręskit, kas gerai, o kas blogai“, – ragino jis.
„Pažeidimų tikrai gana daug. Tai tęsėsi gana ilgą laikotarpį. Labiausiai sukrečiantis dalykas, kad naujoji valdyba suteikė tokią didelę išeitinę vadovui. Ar čia iš geros dūšios padaryta, kuo aš nelabai tikiu“, – stebėjosi ir meras Audrius Klišonis.
„Kaži, ar čia paprastas aplaidumas, ar yra nusikaltimo sudėties, dėl ko būtų galima teisiškai persekioti buvusį direktorių? Ar yra koks senaties terminas?“ – norėjo sužinoti R. Endrikas.
Kontrolierė paaiškino, kad norint reikalauti atsakomybės pirmiausia reikėtų atlikti finansinį auditą. Jis ir parodytų, kiek lėšų iššvaistyta. O šiuo atveju išgryninti tik neefektyvios veiklos momentai.
Gilinsis atidžiau
Kai jau išseko visų komentarai, T. Raudys siūlė atidžiau pasigilinti, kiek Savivaldybė galėjo permokėti įmonei už keleivių vežimą ir kiek galbūt permokėta Plungės autobusų parko samdomiems privatiems vežėjams.
Nepritariančių tam nebuvo, tik išsiskyrė nuomonės, koks laikotarpis turėtų būti vertinamas. Meras A. Klišonis siūlė peržiūrėti 2019 ir 2020 metų sąskaitas, mat pernai jau darbavosi nauja valdyba. „Mums reikia žinot ne tik tai, kas buvo, bet ir kas yra dabar“, – pabrėžė jis.
Bet su tuo nesutiko valdančioji dauguma, akcentavusi, kad naujoji valdyba dar tik įsibėgėja, tad dar anksti „kutinėtis“ po jos veiklą.
Išgirdęs tokius argumentus meras stebėjosi dabartinių valdančiųjų baime ir nenoru, kad būtų gilinamasi į įmonės praėjusių metų veiklos rezultatus. Tačiau „Vieningos Plungės“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų balsų užteko atmesti šiam mero siūlymui. Tad nutarta ir toliau gilintis į 2015–2019 metų periodą, nebent šią savaitę posėdžiausianti Taryba nuspręs kitaip.