Plungėje – krizių centras vyrams

Vy­rams nėra kur kreip­tis
Tiesą sa­kant, plun­giš­kis į Sa­vi­val­dybę kreipė­si ne fi­nan­sinės pa­ra­mos, bet pra­šy­da­mas pa­talpų, ku­rio­se galėtų įgy­ven­din­ti sa­vo su­ma­nymą. Vy­ras per Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos Svei­ka­tos ir so­cia­linės ap­sau­gos ko­mi­te­to po­sėdį pa­sa­ko­jo dir­ban­tis Ma­žei­kiuo­se pri­klau­so­my­bių kon­sul­tan­tu. Pats iš­gy­ve­nan­tis sky­rybų krizę, be to, ne­sle­pian­tis turįs pri­klau­so­mybę, tad pui­kiai žinąs, jog pa­na­šio­je si­tua­ci­jo­je at­si­dūru­siems vy­rams, bent jau Plungė­je, nėra kur kreip­tis pa­gal­bos.
„Kiek ten­ka su­si­dur­ti, tai la­bai di­delė pro­ble­ma. Pas mus nu­si­stovėjęs po­žiū­ris, kad vy­rai ne­ver­kia. Vie­nam pa­čiam su­si­tvar­kyt su tuo, kas vi­duj vyks­ta, nėra leng­va. Ne vi­sa­da rei­ka­lin­ga pro­fe­sio­na­li pa­gal­ba, kar­tais už­ten­ka pa­si­kalbė­ti. Todėl bus tei­kia­mos ano­ni­minės kon­sul­ta­ci­jos tiems, ku­rie ne­drįsta, bi­jo kreip­tis to­kios pa­slau­gos ki­tur. Bus ska­ti­na­mas šei­my­ni­nis gy­ve­ni­mas, lai­ko lei­di­mas su vai­kais. Ma­no tiks­las – pa­dėti tap­ti ge­res­niais tėvais“, – var­di­no plun­giš­kis.
Jo įkur­to cent­ro pla­nuo­se – pri­klau­so­my­bių, smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­ja. M. Kat­kus pa­sa­ko­jo daž­nai su­si­du­rian­tis su vyrų krizė­mis, ku­rios ma­žai ana­li­zuo­ja­mos. Pa­sak jo, ap­skri­tai ši te­ma stig­ma­ti­zuo­ja­ma. Mo­terų kri­zių centrų esą ne­trūksta, o vy­rams, fi­ziš­kai stip­riems, bet emo­ciš­kai pa­lauž­tiems, kaip ir nėra kur kreip­tis.
Iš­gir­du­si tai, ko­mi­te­to narė Ire­na Tau­čienė pri­minė mūsų mies­te jau vei­kian­čią kitą pa­na­šią įstaigą – Gin­ta­ro Ar­ma­lio va­do­vau­jamą Plungės kri­zių centrą. Po­li­tikė tei­ra­vo­si, ar šių dviejų centrų veik­la ne­si­dub­liuos?
So­cia­linės pa­ra­mos sky­riaus vedė­ja Ge­no­vaitė Va­sy­lienė pri­minė, kad G. Ar­ma­lio va­do­vau­ja­mas cent­ras dir­ba tik su ten gy­ve­nan­čiais as­me­ni­mis. Ki­ti į šią įstaigą kreip­tis kon­sul­ta­ci­jos ar ko­kios ki­tos pa­gal­bos ne­ga­li, todėl M. Kat­kaus įstai­ga, jei įsibėgės su pla­nuo­ja­mo­mis veik­lo­mis, pui­kiai už­pil­dys šią nišą – į ją galės kreip­tis vi­si ra­jo­no gy­ven­to­jai.
Sua­be­jo­jo pa­si­ren­gi­mu
Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui Rai­mon­dui Do­vil­čiui rūpėjo iš­girs­ti, ko­kia M. Kat­kaus dar­binė pa­tir­tis. Plun­giš­kis sakė dve­jus me­tus dir­ban­tis su Ma­žei­kių vi­suo­menės svei­ka­tos biu­ru, ku­ris per­ka jo, kaip pri­klau­so­my­bių kon­sul­tan­to, pa­slau­gas, bend­ra­dar­biau­jan­tis su te­nykš­čiu po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tu, pro­ba­ci­jos tar­ny­ba, So­cia­li­nių pa­slaugų cent­ru, vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tais.
Esą ir čia, Plungė­je, sa­vo veik­los ne­įsi­vaiz­duo­jan­tis be minėtųjų ins­ti­tu­cijų pa­gal­bos.
„Mes ma­tom, kad tų pa­slaugų mums trūksta. Su ta pro­ble­ma su­si­du­ria kiek­vie­nas pir­minės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras. Ir į li­go­ninės pri­ėmi­mo sky­rių at­ve­ža ne­ma­žai var­guo­lių. Nors ša­lia – mūsų Vi­suo­menės svei­ka­tos biu­ras su pri­klau­so­my­bių spe­cia­lis­tais, bet per tre­jus me­tus nie­kas iš jų ne­bu­vo at­ėjęs“, – ne­slėpė ap­mau­do R. Do­vil­tis.
Vis dėlto jis ne­skubė­jo „lai­min­ti“ Plungės vyrų kri­zių cent­ro idė­jos ir ra­gi­no M. Katkų pir­ma ieš­ko­ti ga­limų par­tne­rių, ku­rie pa­dėtų įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mus. Ki­tas ko­mi­te­to na­rys Gin­ta­ras Ba­gu­žis sua­be­jo­jo plun­giš­kio tin­ka­mu pa­si­ren­gi­mu ir fi­nan­sinė­mis ga­li­mybė­mis plėto­ti cent­ro veiklą.
„Idė­ja dar ža­lia. Kaip vys­tys veiklą, iš­lai­kys pa­tal­pas? Be fi­nansų šiais lai­kais nie­ko ne­pa­da­ry­si. Aš ma­nau, kad mes ga­li­me jam pa­dėt, su­ras­ti kaž­kokį fi­nan­sa­vi­mo šal­tinį, bet kol kas ne­pri­tar­čiau. Siū­ly­čiau ati­dėti mėne­siui“, – ra­gi­no G. Ba­gu­žis.
„Nes­tab­dy­kim žmo­gaus“
R. Do­vil­tis taip pat su­ti­ko, kad ne­reikėtų skubė­ti su pa­talpų nuo­mos klau­si­mu, vis dėlto kitų ko­mi­te­to na­rių balsų už­te­ko at­sver­ti šioms dviem nuo­monėms. Dau­gu­ma pa­si­sakė už tai, kad rei­kia pa­lai­ky­ti gra­žią ini­cia­tyvą ir ne­ge­sin­ti jos.
„Nes­tab­dy­kim žmo­gaus veik­los, te­gul pra­de­da dirb­ti. Juk mes fi­nan­sa­vi­mo ne­ski­riam, tik pa­tal­pas su­tei­kiam. O nišų yra la­bai daug: iš įka­li­ni­mo įstaigų grįžu­siems žmonėms kaž­kas turės tar­pi­nin­kaut, Sa­vi­val­dybė bus at­sa­kin­ga. Yra smur­to ar­ti­moj ap­lin­koj įvai­rių pro­gramų, į ku­rias ga­li pre­ten­duo­ti tik ne­vy­riau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos. Ir mūsų Sa­vi­val­dybė tų pi­nigų ne­gau­na tik todėl, kad mes ne­tu­rim ini­cia­ty­vių žmo­nių“, – kalbė­jo So­cia­linės pa­ra­mos sky­riaus vedė­ja.
Jai ant­ri­no ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Man­tas Čes­naus­kas. Jis at­kreipė dėmesį į tai, kad klau­si­mo ati­dėji­mas mėne­siui nie­ko neišspręs. Ka­bi­ne­tas sto­vi ne­nau­do­ja­mas, o čia kaip tik pa­si­taikė ge­ra pro­ga pa­skir­ti jį pra­smin­gai veik­lai.
Be to, pa­va­duo­to­jo nuo­mo­ne, kol kas pa­grin­dinės nau­jai įsteig­to cent­ro iš­lai­dos bus to ka­bi­ne­to iš­lai­ky­mas. „Did­žiau­sios iš­lai­dos bus šil­dy­mui, šal­čiau­siais mėne­siais jos ga­li siek­ti 50–60 eurų. Tai nėra to­kie di­de­li pi­ni­gai, ku­rių žmo­gus pa­ts as­me­niš­kai ne­suk­rapš­tytų. Gal at­si­ras ir no­rin­čių pri­va­čiai pa­dėti“, – svarstė M. Čes­naus­kas.
Tad ga­liau­siai nu­tar­ta ka­bi­netą iš­nuo­mo­ti, o atei­ty, cent­rui pra­dėjus veik­ti, galbūt grįžti prie klau­si­mo apie ga­limą rim­tesnę pa­galbą jam.