Nuotolinis ugdymas išvargino visus

Sudė­tin­giau­sia bu­vo pra­džia
Anot Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to sky­riaus vedė­jo Gin­tau­to Ri­mei­kio, did­žiau­sią stresą su­kėlė pir­ma­sis ka­ran­ti­nas, kai švie­ti­mo įstai­goms, iš anks­to ne­pa­si­ruo­šus, ug­dymą te­ko per­kel­ti į vir­tua­lią erdvę. Tai esą ta­po rim­tu iššū­kiu tiek pe­da­gogų bend­ruo­me­nei, tiek nau­jovėms daug im­les­niems vai­kams.
„Juk vi­sa Lie­tu­va ne­bu­vo ma­čiu­si, kas tai yra. Vi­sos ša­lies mas­tu bu­vo vos ke­lios mo­kyk­los, ku­rios jau anks­čiau teikė nuo­to­li­nio ug­dy­mo pa­slaugą. Tad nė kiek ne­per­de­dant ga­li­ma teig­ti, jog nuo­to­li­nis ug­dy­mas bu­vo nau­jovė vi­sai švie­ti­mo sis­te­mai“, – pri­si­min­da­mas pa­va­sarį užk­lu­pusį iš­ban­dymą kalbė­jo vedė­jas.
Jo tei­gi­mu, ne­leng­va bu­vo ir mo­ki­nius ap­rūpin­ti rei­kia­ma įran­ga. Mat Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to mi­nis­te­ri­ja neiš­kart su­si­zgri­bo, jog ge­ro­kai dau­giau nei 30 tūkst. mo­ki­nių na­muo­se ne­tu­ri nei kom­piu­te­rio, nei iš­ma­nio­jo te­le­fo­no, rei­ka­lingų į in­ter­netą per­si­kėlu­sioms pa­mo­koms.
Sun­kiai sekė­si pa­si­rink­ti ir nuo­to­li­niam ug­dy­mui tin­kamą plat­formą – iš pra­džių vi­sos švie­ti­mo įstai­gos nau­do­jo skir­tin­gas. Dau­ge­ly­je ša­lies mo­kyklų šiuo klau­si­mu bu­vo pa­lai­da ba­la. Bet esą Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės mo­kyk­loms pa­vy­ko pa­si­rink­ti vie­ningą plat­formą.
G. Ri­mei­kis per ko­mi­tetą teigė, jog da­bar vi­sos mo­kyk­los nau­do­ja­si vie­na  – „Mic­ro­soft Teams“– pro­gra­ma, nors, „Že­mai­čio“ duo­me­ni­mis, pai­nia­vos dėl mo­ky­tojų nau­do­jamų skir­tingų pro­gramų ne­trūksta iki šiol. Tie­sa, vedė­jas už­si­minė, kad vie­na įstai­ga dar pa­si­tel­kia ir kitų pro­gramų, bet ti­ki­ma­si, jog ar­ti­miau­siu me­tu pe­reis tik prie minė­to­sios.
Įvar­din­ta, kad kol pa­vy­ko viską su­de­rin­ti, te­ko išk­lau­sy­ti ir ne vieną tėvų nu­si­skun­dimą dėl tam tikrų ne­sklan­dumų, ky­lan­čių or­ga­ni­zuo­jant nuo­to­linį ug­dymą.
Bėdos dėl pri­si­jun­gi­mo
Ant­ra­sis ka­ran­ti­nas su­dėtin­giau­sias bu­vo šių­me­ti­niams pir­mo­kams ir jų tėve­liams, mat jiems nuo­to­li­nis ug­dy­mas bu­vo nau­jas reiš­ki­nys. Ži­no­ma, su juo bu­vo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti ir dar­že­ly­je, bet tai pa­darė ne vi­si gim­dy­to­jai.
Antrą­kart užvė­rus mo­kyklų du­ris ir vėl per­ėjus prie vir­tua­laus mo­ky­mo pro­ce­so, nie­kur ne­din­go bėdos dėl jun­gi­mo­si į pa­mo­kas. Ir ne tik mo­ki­niai ne­pri­si­jung­da­vo – to­kių at­vejų pa­si­tai­ky­da­vo ir tarp mo­ky­tojų. Ne­va tėvai skam­bin­da­vo ir pra­neš­da­vo, kad mo­ky­to­jai ne­si­jun­gia ir ne­ve­da pa­mokų. Ana­lo­giškų nu­si­skun­dimų būta ir iš pe­da­gogų, pa­sak ku­rių, vai­kai ne­da­ly­vau­ja pa­mo­ko­se ar pri­si­jun­gia, bet už­sii­ma sa­vo veik­la.
Ta­da nu­spręsta pa­mo­kas ves­ti tik su vaiz­do ka­me­ro­mis. Bet ir taip, pa­sak vedė­jo, nėra ge­rai. Esą kai ku­rie tėvai nėra pa­ten­kin­ti, kad mo­ky­to­jai ste­bi vaikų ap­linką.
Kalbė­da­mas apie ant­rąjį mo­kyklų už­da­rymą, G. Ri­mei­kis mes­telė­jo ak­menį pe­da­gogų pusėn. Esą da­lis jų nau­jus moks­lo me­tus pa­si­ti­ko ne iki ga­lo jiems pa­si­ruošę. Kai ku­rios mo­kyk­los vėla­vo ap­mo­ky­ti juos dirb­ti „Mic­ro­soft Teams“ pro­gra­ma.
Kai ku­rios švie­ti­mo įstai­gos ne­va mo­ky­mus pra­dėjo tik ant­ro­je rugsė­jo pusė­je, nors da­lis pe­da­gogų jau per va­sarą to­bu­li­no įgūdžius.
Prob­lemų ki­lo ir dėl al­ter­na­ty­vių pa­mokų tvar­ka­raš­čių, kad, esant po­rei­kiui, ne­būtų chao­so, or­ga­ni­zuo­jant mišrų ug­dymą.
Teik­ta pa­gal­ba
Sprend­žiant įvai­rias pro­ble­mas, su­si­ju­sias su nuo­to­li­niu ug­dy­mu, G. Ri­mei­kio aiš­ki­ni­mu, jo va­do­vau­ja­mas sky­rius daug bend­ra­dar­biau­ja su švie­ti­mo įstaigų bend­ruo­menė­mis.
Kas sa­vaitę or­ga­ni­zuo­ja­mi įstaigų va­dovų pa­si­ta­ri­mai, ku­rių me­tu da­li­ja­ma­si pa­tir­ti­mi, pa­tei­kia­mos nau­jau­sios ži­nios ir ge­rie­ji Lie­tu­vos pa­vyzd­žiai. Skland­žiai ko­mu­ni­ka­ci­jai su­kur­ta ir švie­ti­mo įstaigų va­dovų grupė – bend­rau­ja­ma per „Mes­sen­ger“ pro­gramėlę. Ne­pa­mirš­ti ir mo­ky­to­jai. Į veik­las įtrauk­ti ir kom­piu­te­rių prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai.
Ži­no­ma, neap­siei­ta ir be ma­te­ria­lios pa­gal­bos. Sa­vi­val­dybė ap­rūpi­no mo­kyk­las in­ter­ne­ti­niu ry­šiu, o šios – vai­kus. Pa­sirū­pin­ta ir kom­piu­te­ri­ne tech­ni­ka – ne­šio­ja­mai­siais kom­piu­te­riais ir plan­šetė­mis – bei vaiz­do ka­me­ro­mis.
Pris­ta­ty­da­mas nuo­to­li­nio ug­dy­mo si­tua­ciją mūsų ra­jo­ne, vedė­jas išs­kyrė įstai­gas, ypač ge­rai su­si­tvar­kiu­sias su iššū­kiais. Tai – Pla­te­lių ir Že­mai­čių Kal­va­ri­jos Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus gim­na­zi­jos, Plungės aka­de­mi­ko Adol­fo Ju­cio pro­gim­na­zi­ja bei Vys­ku­po Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus pra­dinė mo­kyk­la.
Vi­si jau iš­vargę
G. Ri­mei­kis vylė­si, jog ne­tru­kus epi­de­mio­lo­ginė si­tua­ci­ja ša­ly­je pa­gerės ir vi­si vai­kai galės grįžti į mo­kyk­las. Esą nuo­to­li­nis ug­dy­mas stip­riai iš­var­gi­no tiek juos, tiek jų mo­ky­to­jus bei tėvus.
Esą tarp mo­ki­nių jau­čia­ma did­žiulė emo­cinė įtam­pa. Psi­cho­lo­ginė si­tua­ci­ja šiuo me­tu la­bai su­dėtin­ga. „Vi­si lau­kia­me, kol galė­si­me grįžti prie įprastų pa­mokų, ug­dy­mo. Juo­lab kad ir pe­da­go­gai jau per­vargę. Sun­ku vi­siems. Juk tiek vai­kai, tiek mo­ky­to­jai už­da­ry­ti tarp ke­tu­rių sienų“, – kalbė­jo G. Ri­mei­kis.
Kad mo­kyk­los grei­čiau at­si­da­rytų, Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis pa­si­ūlė pamąs­ty­ti apie eks­pe­ri­men­tinį mo­delį – į vieną švie­ti­mo įstaigą leis­ti grįžti vi­siems mo­ki­niams bei pe­da­go­gams, pa­si­tel­kiant pe­da­gogų vak­ci­na­vimą ir pe­rio­dinį mo­ki­nių tes­ta­vimą. Kalbė­ta, kad tai galėtų būti kai­miš­ko­ji mo­kyk­la.
To­kios ga­li­mybės neat­metė ir ko­mi­te­to pir­mi­ninkė pe­da­gogė Vi­da Bon­daus­kienė. Pa­sak jos, galbūt pa­vykęs toks eks­pe­ri­men­tas pra­skintų ke­lią ki­toms mo­kyk­loms grįžti prie įpras­to gy­ve­ni­mo. Tie­sa, pa­brėžta, jog ren­kan­tis to­kią mo­kyklą ne­ga­li būti jo­kio va­lios pri­me­ti­mo – už tokį eks­pe­ri­men­tinį modelį turėtų pa­si­sa­ky­ti vi­sa mo­kyk­los bend­ruo­menė.