
Naujausios
Sudėtingiausia buvo pradžia
Anot Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio, didžiausią stresą sukėlė pirmasis karantinas, kai švietimo įstaigoms, iš anksto nepasiruošus, ugdymą teko perkelti į virtualią erdvę. Tai esą tapo rimtu iššūkiu tiek pedagogų bendruomenei, tiek naujovėms daug imlesniems vaikams.
„Juk visa Lietuva nebuvo mačiusi, kas tai yra. Visos šalies mastu buvo vos kelios mokyklos, kurios jau anksčiau teikė nuotolinio ugdymo paslaugą. Tad nė kiek neperdedant galima teigti, jog nuotolinis ugdymas buvo naujovė visai švietimo sistemai“, – prisimindamas pavasarį užklupusį išbandymą kalbėjo vedėjas.
Jo teigimu, nelengva buvo ir mokinius aprūpinti reikiama įranga. Mat Švietimo, kultūros ir sporto ministerija neiškart susizgribo, jog gerokai daugiau nei 30 tūkst. mokinių namuose neturi nei kompiuterio, nei išmaniojo telefono, reikalingų į internetą persikėlusioms pamokoms.
Sunkiai sekėsi pasirinkti ir nuotoliniam ugdymui tinkamą platformą – iš pradžių visos švietimo įstaigos naudojo skirtingas. Daugelyje šalies mokyklų šiuo klausimu buvo palaida bala. Bet esą Plungės rajono savivaldybės mokykloms pavyko pasirinkti vieningą platformą.
G. Rimeikis per komitetą teigė, jog dabar visos mokyklos naudojasi viena – „Microsoft Teams“– programa, nors, „Žemaičio“ duomenimis, painiavos dėl mokytojų naudojamų skirtingų programų netrūksta iki šiol. Tiesa, vedėjas užsiminė, kad viena įstaiga dar pasitelkia ir kitų programų, bet tikimasi, jog artimiausiu metu pereis tik prie minėtosios.
Įvardinta, kad kol pavyko viską suderinti, teko išklausyti ir ne vieną tėvų nusiskundimą dėl tam tikrų nesklandumų, kylančių organizuojant nuotolinį ugdymą.
Bėdos dėl prisijungimo
Antrasis karantinas sudėtingiausias buvo šiųmetiniams pirmokams ir jų tėveliams, mat jiems nuotolinis ugdymas buvo naujas reiškinys. Žinoma, su juo buvo galima susipažinti ir darželyje, bet tai padarė ne visi gimdytojai.
Antrąkart užvėrus mokyklų duris ir vėl perėjus prie virtualaus mokymo proceso, niekur nedingo bėdos dėl jungimosi į pamokas. Ir ne tik mokiniai neprisijungdavo – tokių atvejų pasitaikydavo ir tarp mokytojų. Neva tėvai skambindavo ir pranešdavo, kad mokytojai nesijungia ir neveda pamokų. Analogiškų nusiskundimų būta ir iš pedagogų, pasak kurių, vaikai nedalyvauja pamokose ar prisijungia, bet užsiima savo veikla.
Tada nuspręsta pamokas vesti tik su vaizdo kameromis. Bet ir taip, pasak vedėjo, nėra gerai. Esą kai kurie tėvai nėra patenkinti, kad mokytojai stebi vaikų aplinką.
Kalbėdamas apie antrąjį mokyklų uždarymą, G. Rimeikis mestelėjo akmenį pedagogų pusėn. Esą dalis jų naujus mokslo metus pasitiko ne iki galo jiems pasiruošę. Kai kurios mokyklos vėlavo apmokyti juos dirbti „Microsoft Teams“ programa.
Kai kurios švietimo įstaigos neva mokymus pradėjo tik antroje rugsėjo pusėje, nors dalis pedagogų jau per vasarą tobulino įgūdžius.
Problemų kilo ir dėl alternatyvių pamokų tvarkaraščių, kad, esant poreikiui, nebūtų chaoso, organizuojant mišrų ugdymą.
Teikta pagalba
Sprendžiant įvairias problemas, susijusias su nuotoliniu ugdymu, G. Rimeikio aiškinimu, jo vadovaujamas skyrius daug bendradarbiauja su švietimo įstaigų bendruomenėmis.
Kas savaitę organizuojami įstaigų vadovų pasitarimai, kurių metu dalijamasi patirtimi, pateikiamos naujausios žinios ir gerieji Lietuvos pavyzdžiai. Sklandžiai komunikacijai sukurta ir švietimo įstaigų vadovų grupė – bendraujama per „Messenger“ programėlę. Nepamiršti ir mokytojai. Į veiklas įtraukti ir kompiuterių priežiūros specialistai.
Žinoma, neapsieita ir be materialios pagalbos. Savivaldybė aprūpino mokyklas internetiniu ryšiu, o šios – vaikus. Pasirūpinta ir kompiuterine technika – nešiojamaisiais kompiuteriais ir planšetėmis – bei vaizdo kameromis.
Pristatydamas nuotolinio ugdymo situaciją mūsų rajone, vedėjas išskyrė įstaigas, ypač gerai susitvarkiusias su iššūkiais. Tai – Platelių ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos, Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija bei Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla.
Visi jau išvargę
G. Rimeikis vylėsi, jog netrukus epidemiologinė situacija šalyje pagerės ir visi vaikai galės grįžti į mokyklas. Esą nuotolinis ugdymas stipriai išvargino tiek juos, tiek jų mokytojus bei tėvus.
Esą tarp mokinių jaučiama didžiulė emocinė įtampa. Psichologinė situacija šiuo metu labai sudėtinga. „Visi laukiame, kol galėsime grįžti prie įprastų pamokų, ugdymo. Juolab kad ir pedagogai jau pervargę. Sunku visiems. Juk tiek vaikai, tiek mokytojai uždaryti tarp keturių sienų“, – kalbėjo G. Rimeikis.
Kad mokyklos greičiau atsidarytų, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis pasiūlė pamąstyti apie eksperimentinį modelį – į vieną švietimo įstaigą leisti grįžti visiems mokiniams bei pedagogams, pasitelkiant pedagogų vakcinavimą ir periodinį mokinių testavimą. Kalbėta, kad tai galėtų būti kaimiškoji mokykla.
Tokios galimybės neatmetė ir komiteto pirmininkė pedagogė Vida Bondauskienė. Pasak jos, galbūt pavykęs toks eksperimentas praskintų kelią kitoms mokykloms grįžti prie įprasto gyvenimo. Tiesa, pabrėžta, jog renkantis tokią mokyklą negali būti jokio valios primetimo – už tokį eksperimentinį modelį turėtų pasisakyti visa mokyklos bendruomenė.