„Di­de­le gra­že, kad tep stra­ji­jat Tve­ru­kus!“

Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro Tverų fi­lia­lo ren­gi­nių or­ga­ni­za­torė Ire­na Liš­ku­vienė pa­sa­ko­jo, kad, tu­rint to­kių darbš­čia­ran­kių bend­ruo­menės na­rių, su­kur­ti šven­tinę erdvę mies­te­lio cent­re ne­bu­vo su­dėtin­ga.
Ko­ne di­no­zau­ro kiau­ši­nio dyd­žio mar­gu­čius iš putp­las­čio pa­ga­mi­no ir jiems lo­velį pa­darė Tverų bend­ruo­menės val­dy­bos na­rys, pui­kus meist­ras Sau­lius Kuz­mins­kis, kiau­ši­nius iš­mar­gin­ti ap­si­ėmė mo­ky­to­ja Lo­re­ta Li­de­kaus­kienė, links­muo­lius zui­ku­čius su­kūrė ir vie­nur ki­tur pa­tupdė pa­ti I. Liš­ku­vienė. Did­žiu­lių verbų idė­ja – taip pat jos. O pa­gal­bi­ninkė, pa­tarė­ja ir, ga­li­ma va­din­ti, verbų di­zai­nerė bu­vo Au­re­li­ja Stan­ke­vi­čienė, šventėms puo­šian­ti ir baž­ny­čią.
„Pa­si­tar­da­mos abi ir su­kom­po­na­vom to­kias ver­bas. Pa­darėm grei­tai. Kai yra nuo­tai­ka, ki­taip dar­bas ei­na. O viską da­rom, kad pa­tys pa­si­džiaug­tu­me, – tai kas, kad ki­ti gal ne­ma­tys. Pa­tiems sma­gu. Ir se­niū­nas džiaugė­si, kad mes vi­si dir­bam, ma­lo­nu pa­žiūrė­ti. Va­di­na­si, yra bend­ruo­menė Tve­ruo­se“, – „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo I.  Liš­ku­vienė.
Nors Ve­ly­koms į Tve­rus ir ne­galės par­vyk­ti bei pa­si­džiaug­ti de­ko­ra­ci­jo­mis daug čia gi­mu­sių bei au­gu­sių mies­telėnų, bent aki­mir­kai čia jie ga­li nu­si­kel­ti per in­ter­ne­tinę erdvę. Tverų feis­bu­ko pus­la­py­je vi­sas šis gro­žis – kaip ant del­no. I. Liš­ku­vienės žod­žiais, „nuo­trau­kuos vei­ziek kyk nuo­ri – ir iš tuo­la, ir ar­ty pri­si­trau­kis“.
„Dar ne­sam su­laukę tiek pa­tik­tukų, kiek da­bar“, – kad bend­ruo­menės triū­sas yra pa­ste­bi­mas ir įver­ti­na­mas, džiaugė­si ren­gi­nių or­ga­ni­za­torė.
Žmonės, žiūrė­da­mi į ve­ly­ki­nes puoš­me­nas, ne tik pa­tik­tuką ar šir­delę spaud­žia, bet ir ge­ro žod­žio ne­gai­li. O dar sa­ko, kad san­tūrų že­maitį sun­ku ir pra­kal­bin­ti, kur jau ten iš jo komp­li­mentą iš­gir­si... An­tai Ju­li­ja ra­šo: „Nu di­de­le di­de­le gra­že, kuo­ki šau­nuo­le, kad tep stra­ji­jat Tve­ru­kus! Džiu­gu, kad to­kei esat kūry­bin­gi i di­delę darbštūs.“