
Naujausios
Gamta karantino nepaiso
Pagal Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytas kirtimų apimtis, dalis kasmet Lietuvoje iškertamų miškų per trejus metus turi būti atsodinti, o vėliau nuosaikiai ugdomi ir prižiūrimi. Laiku neatkūrus miško, kirtavietės suvelėnėja arba užpelkėja, apauga nepageidaujamais medžiais, krūmais ar žoline augalija, kurią vėliau teks pašalinti, kad medeliai sėkmingai augtų. Todėl blogėja miško atkūrimo sąlygos ir didėja kaštai.
Nepaisant to, kad koronaviruso pandemija gerokai pakeitė įprastą gyvenimą, miškasodis neatšauktas ir šiemet. Beje, kaip medelius sodinti saugiai, miškininkai patirties jau turi – karantino sąlygomis teko dirbti ir prieš metus.
Darbo netrūko ir šiemet
Šiemet Valstybinių miškų urėdija (VMU) yra numačiusi įveisti ir atkurti daugiau nei 10 tūkst. hektarų miško. Tam reikės net 30 mln. vienetų sodmenų.
Vis tik mums labiau rūpi, kaip sekasi mūsų rajono miškininkams. Šito teiravomės VMU Telšių regioninio padalinio miško auginimo specialistės Linos Servienės.
Pasak jos, tiek Plungės rajono, tiek Rietavo savivaldybės miškininkams darbo šiemet tikrai netrūksta. Stigo tik darbo rankų –
kai kurios girininkijos susidūrė su šia problema. Tokia situacija susiklostė todėl, kad tik pusę sodinimo darbų nupirkta iš specializuotų įmonių. Kitai pusei girininkijų specialistai kvietė pavienius asmenis.
Plungės rajono savivaldybėje yra 4-ios girininkijos. Anksčiausiai želdinti miškus pradėjo Plungės girininkija. Jai reikėjo ypač skubėti, kad spėtų šį pavasarį pasodinti 104 tūkstančius sodmenų. Ne ką mažiau – 97 tūkst. – bus pasodinta Platelių girininkijoje. Į Mostaičių girininkijos miškus iškeliavo 77 tūkst., į Kulių – 43 tūkst. sodmenų.
Bendras atkuriamo miško plotas Plungės rajono savivaldybėje – 97,6 hektaro. Naujų miškų rajone šiemet bus įveista 6,2 hektaro. Galima pasidžiaugti, kad kai kurios girininkijos jau darbus baigė. Tarp tokių – Kulių ir Plungės girininkijos.
Rietavo savivaldybėje yra 5-ios girininkijos, bet trijų iš jų veiklos teritorijos nesutampa su savivaldybės ribomis ir įsiterpia į Klaipėdos ir Šilalės rajonų savivaldybes. Todėl šių girininkijų darbų apimčių specialistė tiksliai neišskyrė.
Rietavo savivaldybėje pirmos su miško sodinimo darbais startavo Žadvainų ir Girėnų girininkijos, nes ir pasodinti turi daugiausiai – po 84 tūkst. sodmenų. Yra šiuos darbus ir baigusių – mišką jau atsodino Tverų girininkija. Bendras Rietavo savivaldybėje šiemet atkuriamo miško plotas – 116,7 ha, naujų miškų bus įveista 6,9 hektaro.
Darbo rankų šiemet labai trūko, ten, kur nesamdytos įmonės, pagelbėjo kaimuose, pamiškėse gyvenantys žmonės. Miško auginimo specialistė pasidžiaugė, kad jie nepabijojo ir atsiliepė į girininkų prašymą padėti.
Miškų atkūrimas – atsakingas darbas
Kaip šiemet per miškasodį sekėsi laikytis karantino reikalavimų, „Žemaičiui“ papasakojo jau 33-ejus metus miškuose besidarbuojantis Mostaičių girininkijos girininkas Gintaras Vagnorius.
Pasak jo, miškų atkūrimas reikalauja daug kruopštumo ir atsakomybės. Tam miškininkai ruošiasi iš anksto – žymi biržes, skaičiuoja sodmenų poreikį, planuoja darbus. O miškasodžio pradžią padiktuoja gamta. Pradėti sodinti mišką galima vos tik išėjus pašalui. Svarbu nesuvėlinti, kad neišdžiūtų žemė ir sodinukams pakaktų drėgmės.
„Visada stengiamės kuo greičiau pasodinti, kol medeliai dar nepradeda vegetuoti. Jei ilgai laikysi, gali ir nudžiovinti daigelius. Ir vežamės atsakingai –
tokius kiekius sodmenų, kiek turime darbininkų. Kad medeliai mažiau suvargtų ir atėjusiam dirbti būtų lengviau, sodinukus išvežiojame, išnešiojame ir prikasame biržėse“, – aiškino miškasodžio subtilybes.
G. Vagnorius jau keturis mėnesius girininkijoje darbuojasi ne vienas. Miškininkas neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau turi pavaduotoją. „Paskutinius kelerius metus (su pertraukom) buvau visai vienas, o dabar esame tikra komanda, tad ir darbai kitaip einasi. Gerai, kad ateina dirbti jaunimas, kuris domisi, kuriam darbas rūpi“, – džiaugėsi girininkas, sulaukęs pagalbininkės Rūtos Dilbienės.
Esame priklausomi nuo gamtos
Šiemet miško sodinimo darbai Mostaičių girininkijoje prasidėjo balandžio pradžioje, iškart po Velykų. „Reikėjo laukti, kol pradžius dirvos ir medelynai galės pradėti rauti sodinukus. O ir sodinimui paruoštos biržės turėjo pradžiūti. Į vandenį juk nesodinsi... – kalbėjo girininkas. – Mes, kaip ir ūkininkai, esame priklausomi nuo gamtos. Antai pernai darbus pradėjome kovo viduryje, nes žiema buvo besniegė, o pavasaris ankstyvas ir šiltas.“
Mostaičių girininkijai priklauso 4,5 tūkst. hektarų miškų. Didžiąją dalį (3,4 tūkst. ha) sudaro valstybinės reikšmės miškai. Likę 23 procentai – privatūs (į šį skaičių įeina ir paliktieji nuosavybės atkūrimui).
Anot G. Vagnoriaus, šį pavasarį Mostaičių girininkija turi atsodinti 36 ha miško. Daugiausia šiemet bus pasodinta eglių – 57 tūkst., juodalksnių – 9 tūkst., pušų – 6 tūkst., liepų – 300.
Kartais pasodintus medelius apgraužia stirnos, kai kuriuos pražudo pavasarinės sausros ar vasaros karštis, tad tokius pražuvėlius tenka atsodinti. Miškininkas džiaugiasi, kad ankstesniais metais atsodintoms kirtavietėms papildyti šiemet prireikė tik 5-ių tūkst. sodmenų. O tai reiškia, kad praėjusiais ir užpraėjusiais metais pasodinti medeliai prigijo gerai.
„Nors kasmet stengiamės mišką mišrinti, bet palmių nesodiname. Visada sodiname atsižvelgdami į augavietes, pas mus jas labiausiai atitinka eglės. Esame sodinę ir gudobelių, laukinių obelų – gražiai atrodo iš jų suformuotos aikštelės. Kadangi pas mus vyrauja sunkios, šlapios dirvos, todėl mažai tenka sodinti ąžuolų. Jiems reikia derlingos žemės, bet tuo pačiu ir didesnės priežiūros“, – kalbėjo G. Vagnorius.
Naujieji sodikliai gelbėja ne visada
Jau praėjusiais metais miškininkai turėjo užtikrinti, jog sodinimas vyktų saugiai, laikantis rekomenduojamo atstumo. Tam kažkiek pasitarnavo VMU įsigyti modernūs cilindriniai sodikliai, skirti sodmenims su uždara šaknų sistema sodinti. Jie palengvina ir pagreitina darbą – plušdamas su tokiu įrankiu vienas žmogus per dieną įprastai pasodina apie 3 tūkst. medelių, kai tuo tarpu be sodiklio tokį kiekį įveikia du žmonės, dirbdami poroje.
Kaip bebūtų, šiemet Mostaičių girininkijoje naudojantis sodikliais sodintos tik pušelės, nes jos vienintelės buvo užaugintos su uždara šaknų sistema. Tokie sodmenys lengvai prigyja, nėra tokie jautrūs dirvos išdžiūvimui, ypač pavasarį. Vis tik medelynuose kol kas daugiausia auginama medelių su atvira šaknų sistema, o cilindriniu sodikliu jų nepasodinsi. Tad ir šiemet sodikliai mažai gelbėjo, darbus reikėjo organizuoti taip, kad žmonės nesiburiuotų.
„Mūsų girininkijoje lengviau laikytis saugių atstumų. Biržių daug, plotai nedideli, tad vienai porai duodavau visą biržę užsodinti. Manau, kad ir žmonėms įdomiau. Bus ateityje ką prisiminti, pažiūrėti, kaip auga jų sodintas miškas. Kur biržės didesnės ir jose reikėjo pasodinti po 6-is tūkst. sodinukų, ten darbavosi dvi poros, tik skirtinguose galuose.“
Smagiau, kai talkina savi
Nors daugumai girininkijų buvo striuka su darbo jėga, miškininkas prisipažino, kad jam šiemet pasisekė – darbininkais pasirūpino samdyta įmonė.
O ankstesniais metais, iki karantino skelbtais „Nacionaliniais miškasodžiais“ G. Vagnorius sakė nesižavintis. Jam mieliau, kai mišką sodina vietiniai kaimo žmonės, bendruomenės, gimnazistai, medžiotojai – tie, kurie tuose miškuose uogauja, grybauja, medžioja. O dar smagiau, kai patys pasisiūlo į talką.
„Yra medelius sodinę ir Plungės rajono savivaldybės darbuotojai. Šiemet talkino medžiotojų klubas „Ąžuolas“, praėjusį šeštadienį talkon įsiprašė VšĮ „Žemaitijos keliais“ aktyviausieji. Šauniai padirbėjom. Džiugu, kad nereikia skambinti, raginti, o iniciatyva ateina iš jų pačių“, – džiaugėsi girininkas.