
Naujausios
Prie išvadų – ir atskiroji nuomonė
Priminsime, kad dalis Tarybos narių įtarimus, jog A. Klišonis sulaužė Tarybos nario priesaiką ir nevykdė savo įgaliojimų, paskelbė prieš praėjusias Kalėdas, gruodžio 22 dieną. Merui mesti kaltinimai nevykdžius Tarybos pavedimo atlikti tarnybinį Plungės sporto ir rekreacijos centro (SRC) patikrinimą, melavus, kad jo potvarkiu tam reikalui sudaryta komisija jau tuoj tuoj paskelbs išvadas, nors, kaip paaiškėjo apklausus komisijos narius, jie net nebuvo informuoti, kad yra įtraukti į tokią komisiją ir kad turi aiškintis situaciją SRC.
Galiausiai, spaudžiamas paviešinti tyrimo išvadas, A. Klišonis atsiuntė protokolą, kad pats pasikalbėjo su bendrapartiečiu, SRC direktoriumi Alvydu Viršilu ir konstatavo, kad jo pasisakymai socialiniuose tinkluose įstaigos veiklai nepakenkė. Taip pat įtariama, kad, norėdamas įforminti šį savo pasikalbėjimą, meras nurodė sekretorei įregistruoti tam tikrus dokumentus atgaline data.
A. Klišoniui mestiems įtarimams ištirti sudaryta komisija, vadovaujama V. Bondauskienės (kiti jos nariai: taip pat „Vieningos Plungės“ atstovas Rimas Dužinskas, konservatoriai Adomas Zamulskis ir Vaidotas Skierus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Jonas Mockūnas bei liberalai Tomas Raudys ir Algirdas Pečiulis), darbo ėmėsi vasario viduryje, o balandžio 27 dieną konstatavo, kad yra pagrindo kreiptis į teismą su prašymu pateikti išvadą, ar meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė savo įgaliojimų.
Tiesa, du opozicijos į šią komisiją deleguoti nariai – T. Raudys ir A. Pečiulis – prie šiios 24-ių puslapių komisijos išvados pateikė atskirąją nuomonę. Joje išdėstė manantys, kad komisija turėjo prieiti prie priešingos nuomonės – konstatuoti, jog teikime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino ir kad nėra pagrindo tęsti mero apkaltos.
Kas su kuo konsultavosi ir kiek mokėjo?
„Tos išvados grindžiamos vien tik subjektyvia nuomone ir prielaidom. Todėl siūlau nepritarti joms“, – A. Pečiulis ragino ir per neeilinį Tarybos posėdį, sprendžiant, ar pereiti prie kito etapo – kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Jo ir dabar jau amžiną atilsį T. Raudžio atskirojoje nuomonėje dėstoma, kad vieno iš komisijos narių – J. Mockūno – per klaidą atsiųstas laiškas leidžia susidaryti nuomonę, kad V. Bondauskienė 5-iems iš 7-ių komisijos narių siuntė teisininko išaiškinimą, kaip jie turi kalbėti artimiausio posėdžio metu, ir organizavo šių narių atskirą nuotolinį susitikimą, nekviesdama į jį likusiųjų dviejų – T. Raudžio ir A. Pečiulio.
Esą tai parodo, kad pirmininkė atskleidė tretiesiems asmenims su komisijos darbu susijusią informaciją, pažeisdama konfidencialumo reikalavimus.
Galimai vykusios konsultacijos su teisininkais temos nepavyko išvengti ir per neeilinį Tarybos posėdį. Liberalai mygo V. Bondauskienę paaiškinti, kokiu pagrindu buvo samdomi advokatai ir kas už juos mokėjo. „Ar kitoj kadencijoj, tarkim, už kokių 3-ejų metų, vartant dokumentus staiga neišlįs sąskaita, Savivaldybės administracijos apmokėta už konsultacijas advokatų kontorai?“ – teiravosi Tarybos narys Audrius Misiūnas.
V. Bondauskienė atsakė, kad jos konsultacija su advokatu buvusi asmeninė ir labai naudinga jai, neturinčiai teisinio išsilavinimo, kad galėtų tinkamai vadovauti komisijai. Bet toks atsakymas netenkino klausiančiųjų ir komisijos pirmininkė toliau buvo kvočiama, kam apskritai reikėjo tos konsultacijos, kada ji vyko, apie ką kalbėta, kodėl apie tai neinformuoti likę du komisijos nariai?
Padėkojo už... žioplumą
„Siūlau nesikišti į Bondauskienės asmeninį gyvenimą. Su kuo ji nori, su tuo ir kalbasi“, – baigti bevaisę diskusiją ragino konservatorė Judita Stankutė. „Su kuo aš susiskambinu vakare, manęs niekas neklausinėja, todėl siūlau ir į Vidos asmeninį gyvenimą nesikišt“, – antrino ir J. Mockūnas.
Tokiu paraginimu atkreipęs į save dėmesį J. Mockūnas sulaukė mero padėkos „už žioplumą, o gal už atvirumą netyčia atsiuntus ne tą laišką“, kuris ir išdavė buvusią konsultaciją su advokatu. Po tokios padėkos minėtajam jauniausiam nariui Taryboje neliko nieko kito, kaip tik priminti Tarybos senbuviui A. Klišoniui, kad mėtymasis tokiais epitetais nedera ne tik politikui, bet ir bet kuriam kitam save ir kitus gerbiančiam asmeniui.
„Norėčiau pasiūlyti sudaryti papildomą komisiją šitai komisijai ištirti“, – mestelėjo liberalas Gediminas Norvaišas, bet pritarimo nesulaukė. O konservatorius V. Skierus nepraleido progos visiems priminti, kad pats A. Klišonis kiek anksčiau teigė vėlavęs pateikti SRC tarnybinio patikrinimo (tiksliau – pokalbio su įstaigos vadovu) išvadas, nes vežęs jas aptarti su advokatais į Vilnių, o po to aiškino neturįs aiškintis dėl savo asmeninių teisinių konsultacijų. „Tai kurie iš tų advokatų yra advokatiškesni ir kuo jie skiriasi?“ – ironizavo V. Skierus.
Lyg tardymo metu toliau kvočiamai V. Bondauskienei dar kartą pakartojus, kad jos konsultacija su teisininku buvusi asmeninė, kantrybės neteko liberalas Č. Kerpauskas. „Apie kokius asmeniškumus jūs čia šnekat? Ta komisija buvo rimtesnė už rimtą, kokie gali būti asmeniškumai? Pliauškėkit nesąmones!“ – staiga ėmė šaukti jis. Reaguodama į tokį elgesį vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė priminė politikams laikytis Tarybos reglamento, bet tuoj sulaukė A. Pečiulio atsako, kad ne ji pirmininkauja posėdžiui, o A. Klišonis, tad ir ne jos darbas „reguliuoti eismą“.
„Aš tikiuosi, kad tai jos pačios kūrinys“
Diskusijoms įsilingavus žodžio paprašė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Marijus Kaktys, į nuotolinį Tarybos posėdį jungęsis... iš traktoriaus. Jis stebėjosi, kad tiek T. Raudžio ir A. Pečiulio atskirojoje nuomonėje, tiek šiame Tarybos posėdyje koncentruojamasi į procedūrinius dalykus, bet visiškai nekalbama apie patį tiriamą faktą – sulaužė meras priesaiką ar ne.
„Be reikalo mes į teismą einam. Išsiveskim merą, pririškim prie Florijono su šniūrais ir užlaidykim akmenim – nebereikės teismo. O šiaip, aš galvoju, kad teismas bus protingesnis ir mes pamatysim tą – po pusmečio jums bus gėda, kad tyrėt, vargot“, – išpranašavo pagaliau susitvardęs Č. Kerpauskas.
Galiausiai žodžio paprašęs A. Klišonis sakė pirmiausia norintis atsiprašyti J. Mockūno, jei emocijų užvaldytas jį įžeidė. O kalbėdamas apie V. Bondauskienės vadovautos komisijos išvadas, sakė: „Matyti, kad dirbo ne viena komisija, o komisija komisijoje, taip pat dirbo kai kurie asmenys iš Savivaldybės administracijos, dirbo advokatai. Su visa pagarba V. Bondauskienei, aš tikiuosi, kad tos išvados – jos pačios kūrinys, nors metaduomenų (informacijos apie dokumento autorių, sukūrimo ir koregavimo datas – aut.) pašalinimas leidžia numanyti, kad tai buvo ne jos sukurta ir kad tie duomenys buvo pašalinti, kad nesimatytų tikrojo autoriaus.“
Meras priminė, kad iki šiol nė viena tarnyba nepareiškė jam įtarimų dėl galimo dokumento klastojimo, apie kurį kalbama teikime pradėti jo apkaltą. Taip pat sukritikavo komisijos išvadą, neva SRC tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas, nors po jo pokalbio su A. Viršilu surašytos patikrinimo išvados esą niekas nei ginčijo, nei apskundė.
Linkėjo šito niekam nepatirti
Pasisakydamas A. Klišonis akcentavo ir tai, kad praėjusį rudenį Taryba protokoliniu sprendimu pavedė jam atlikti tarnybinį patikrinimą, o ne sudaryti komisiją tam reikalui, tad ir pagrindo teigti, kad jo atliktas patikrinimas negalioja, nėra.
Reaguodama į šią pastabą V. Bondauskienė priminė A. Klišoniui, kad jis pats savo potvarkiu pirmiausia ir sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, vėliau šito savo potvarkio neatšaukė ir tik nesulaukęs patikrinimo rezultatų iniciatyvos ėmėsi pats.
„Pamato A. Viršilą, važiuojantį dviračiu pro šalį, pasikviečia pas save į sodybą ir sako, kad reikės atlikti tyrimą“, – gana komišką vaizdelį nupiešė V. Bondauskienė, perfrazuodama A. Klišonio ir A. Viršilo liudijimus apie tai, kaip vyko tas garsusis tyrimas.
„Šitai komisijai teko ypatinga dalia, – toliau tęsė V. Bondauskienė. – Amžiną atilsį T. Raudys ne kartą tą sakė, kad tai labai klampus procesas, kuriam visi komisijos nariai paaukojo daug laiko. Ateities Tarybos nariams palinkėsiu, kad šito niekam nebereikėtų pereiti. Tikiu, kad teismas sprendimą priims atsižvelgdamas į gautą informaciją, ne į emocijas, nes teisėjai nė vieno iš mūsų nepažįsta.“
Kad tikisi teisingo sprendimo, V. Bondauskienei antrino ir A. Klišonis. Bei pridūrė, kad jo elgesį tyrusi komisija dirbo tendencingai, slaptai ir neskaidriai: „Tai bandymas parodyt politinę galią prieš gyventojų tiesiogiai išrinktą merą. Ir tai jautėsi pastaruosius dvejus metus. Aš tikiu, kad Lietuvoj galioja teisė ir teismas priims tą sprendimą, dėl kurio, ko gero, didžiajai daliai Tarybos narių bus tikrai labai nesmagu <...> O po teismo sprendimo reikės grįžti atgal, ir, žiūrint vieni kitiems į akis, galvoti apie tolimesnį darbą“.
„Mes nesijuoksim“
Matydami, kad persvara – ne jų pusėje, kai kurie liberalai dar bandė švelninti situaciją, ragindami valdančiuosius bent trumpam stabtelėti, giliai įkvėpti ir dar kartą persvarstyti visą situaciją.
„Gerbsim jūsų sprendimą, jeigu jūs pakeisit savo nuomonę. Mes nesijuoksim, tikrai... Bent jau aš nesijuoksiu... Jokios replikos nebus“, – prisiekinėjo
Č. Kerpauskas „Kolegos, ne į priekį einame, bet klimpstame gilyn. Tas procesas neveda į jokį pozityvų sprendimą. Gal grįžkite prie derybų stalo ar staliuko. Ieškokime taikingų kompromisų, – ragino ir A. Misiūnas. – Teismas, aišku, priims kažkokį sprendimą, po jo seks galimai kažkokie politiniai kerštai. Taip priartėsime prie kitų rinkimų ir vėl viskas iš naujo. Visas šis procesas prie gero neprives. Kas galėtų paneigti, kad amžiną atilsį Tomas (Raudys – aut.) dėl jo neturėjo kažkokių pergyvenimų ar papildomų darbų... Man vien besiklausant kartais rankos dreba...“
Vis dėlto valdantieji nei gražiuoju, nei piktuoju nesidavė perkalbami ir nė akimirkos nedvejoję pasisakė, kad metas estafetę perduoti teismui. Už tai, kad
A. Klišonio apkalta keliautų į teismą, balsavo 14 Tarybos narių, prieš buvo 7, susilaikė 3. Kartu V. Bondauskienė ir A. Zamulskis įpareigoti atstovauti Tarybai teisme, o Savivaldybės administracijai pavesta sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl atstovavimo.