
Naujausios
„Neatlaikys durys, langai“
Nujausdami tokį galimą scenarijų tiek plungiškiai, tiek rietaviškiai jau dabar su nerimu seka naujienas bei tarpusavyje diskutuoja, ar realu tamsaus gymio žmones vieną dieną išvysti ir mūsų gatvėse, parduotuvėse bei sveikatos priežiūros įstaigose.
Ragindamas išsakyti savo nuomones, ar norėtų, kad migrantai būtų apgyvendinami ir mūsų savivaldybėje, vienas plungiškis net surengė apklausą internete. Kaip ir galima numanyti, didžioji dalis dalyvavusiųjų apklausoje (460 dalyviai) nurodė tokio noro neturintys ir tik 30 pasisakė už tai, kad pabėgėliai būtų svetingai priimti ir pas mus.
Vienas kitas apklausos dalyvis savo nuomonę pakomentavo ir plačiau. „Nu dar gražiau. Savų žmonių neaprūpina, svetimų mums nereikia“, – rašė Ieva. „Neužsiliks jie čia ilgam, greit pabėgs. Jų tikslas – Vokietija, o pas mus jiems nėra ką veikt“, – įsitikinusi Vytautė.
„Bet jų išlaikymas kainuos mūsų valstybei tikrai nemažus pinigus. Dabar valdantieji švaisto juos ir taip į visas puses. Tvoros statybai su Baltarusija – 41 milijonas. Lyg ji kažką padės. Nelegaliai kirtus sieną į Lietuvą gauna ir gaus nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą bei kitokių paslaugų, mokymų, kurių kainos tikrai bus didelės. Atsiminkim, kaip per karantino ribojimus tarp savivaldybių žmogus gavo baudą, kad iš Kauno rajono į Kauną norėjo patekti“, – komentavo ir diskusiją pradėjęs bei apklausą paskelbęs asmuo.
„Bus kaip Vokietijoje, tie emigrantai po kelis vaikšto, grobsto mergaites ir prievartauja <...> Neatlaikys durys, langai, dings daiktai, ir kas bus kaltas???“ – gąsdino Angelė.
Ragina nepanikuoti
Rietavo savivaldybės meras Antas Černeckis įsitikinęs, kad tokie komentarai, kaip pastarasis, – sensacijų ištroškusių asmenų svaičiojimai, neturintys nieko bendro su tikrove.
Meras sakė puikiai žinantis Zarbeko – Rietavo miesto partnerio – situaciją. Esą šiam Vokietijos miestui jau anksčiau teko priimti per pusantro šimto pabėgėlių. Daugiau nei pusė jų ten neužsiliko, patraukė laimės ieškoti kitur, o likusieji integravosi į vietos bendruomenę, mokosi kalbos, susirado darbus.
„Žinoma, visur visko yra. Kaip ir lietuviams išvykus gyventi ir dirbti į užsienį, retkarčiais ne pats geriausias garsas apie juos eina. Nereikia norėti, kad atvykėlis per metus ar dvejus visiškai integruotųsi į bendruomenę, taptų čiabuviu. Kartais ir dešimtmečiai praeina...“ – kalbėjo A. Černeckis ir priminė neramius karo metus, kuomet ieškodami prieglobsčio iš Lietuvos taip pat bėgo šimtai mūsų tautiečių.
„Toks pasaulis yra – vienu metu į vieną pusę pajuda banga, kitu – į kitą. Iki šiol gana ramūs buvom, kad į Lietuvą niekas nevažiuos. Ir štai sulaukėm tokio išbandymo. Todėl dabar, užuot sprendę savo problemas, kurių dėl pandemijos ir taip netrūksta, dar turim galvas laužyti ir dėl pabėgėlių. Bet ir tai praeis, galiausiai pamiršim, lyg nė nebuvę. Svarbiausia ramiai reaguoti, nepulti rautis plaukų nuo galvos ir mažiau ėst vienas kitą. Geriau daugiau dirbt, mažiau kalbėt“, – ramiai savo požiūrį į šalį ištikusią migrantų krizę dėstė Rietavo savivaldybės vadovas.
Jis patvirtino, kad Savivaldybės jau teirautasi, ar reikalui esant ši turėtų laisvų patalpų pabėgėliams priimti, tačiau esą tokie klausimai – labiau apsidraudimui, o kol kas laikomasi pozicijos migrantus koncentruoti šalia pasienio.
„Būtų per daug brangu juos kelti nuo rytinio pasienio į vakarus, čia apgyvendint, spręst sveikatos priežiūros, saugumo klausimus. Reikia turėt omeny, kad dalis tų žmonių nekalba nei angliškai, nei rusiškai, tad visuos procesuos turi dalyvauti jų kalbas mokantys vertėjai. O tokių šalyje yra vos vienas kitas.“
Vis dėlto, pasak A. Černeckio, reikia neatmesti galimybės, kad krizei gilėjant pagalbos gali būti prašoma ir kitų savivaldybių – ne tik pasienio. „Tokiu atveju reikės priimti, nieko nepadarysi. Bet ir tai nebūtų tragedija“, – įsitikinęs meras.
„Stengiamės padaryti viską, kad šito neprireiktų“
Dėl pabėgėlių situacijos ne viename pasitarime su Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos bei Seimo atstovais jau teko dalyvauti ir Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui.
Paklaustas, ar tokie pasitarimai rodo, kad dalį nelegalių imigrantų gali tekti priimti ir Plungės rajono savivaldybei, A. Klišonis kalbėjo: „Stengiamės padaryti viską, kad šito neprireiktų.“
Pasak jo, viliamasi, jog sprendžiant šį klausimą bus atsižvelgta ir į pačių savivaldybių poziciją. „Mes noro juos priimti visiškai neturime. Aišku, išlieka atviras klausimas, kiek tai bus privaloma. Tą parodys artimiausi Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės sprendimai.“
Pasak A. Klišonio, bent jau kol kas Vyriausybės pozicija yra padaryti viską, kad kuo mažiau pabėgėlių kirstų šalies sieną, o tuos, kurie vis dėlto jau įžengė į mūsų šalies teritoriją ir ateity dar įžengs, koncentruoti pasienio savivaldybėse.
„Kai išmuša langą, reikia tą langą taisyt, o ne duknas pirkt, kad šiltai išmiegot“, – šmaikščiai situaciją apibūdino A. Klišonis. Ir pridūrė laukiantis į neeilinę sesiją besirenkančio Seimo sprendimų dėl pabėgėlių krizės – jie ir atskleis, kuria linkme bus judama toliau.
Pateikė penkis siūlymus
Praėjusią savaitę Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) Vyriausybei pateikė penkis siūlymus, kaip būtų galima efektyviau valdyti migrantų krizę.
„Kaip ir valdant pandemijos sukeltą krizę, taip ir dabar savivaldybės yra pasirengusios padėti valstybės institucijoms ir kuo galėdamos prisidėti valdant užsieniečių antplūdį“, – teigė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Jo pasirašytame kreipimesi į Vyriausybę dėstoma, esą savivaldybės palaiko principą lokalizuoti migrantų gyvenamąją vietą specialiai tam įrengtoje infrastruktūroje ir ragina kuo greičiau sukurti tą infrastruktūrą.
Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojai jau dabar nerimauja dėl savo saugumo, todėl reikia spręsti, kas užtikrins saugumą – Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios institucijos ar savivaldybių samdomos apsaugos įmonės.
Kreipimesi keliamas ir pabėgėlių apgyvendinimo išlaidų kompensavimo klausimas. „Savivaldybės, kurių teritorijoje šiuo metu apgyvendinti migrantai, akcentuoja, kad joms jau dabar kas dieną tenka daryti sprendimus dėl įvairių šiems asmenims reikalingų priemonių – asmens higienos ir švaros (pavyzdžiui, dušų, drabužių skalbimo įrenginių), medicinos bei kitų reikmenų. Siekiant užtikrinti migrantams patenkinamas gyvenimo sąlygas ir planuojant šiuos pirkimus, savivaldybėms svarbu žinoti, kokios lėšos bus kompensuojamos, nes savarankiškųjų savivaldybių lėšų dalis labai ribota ir jų turi pakakti teikti viešąsias paslaugas šalies gyventojams.“
Suskubo keisti įstatymus
Antradienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis griežtinamos neteisėtai sieną kirtusių migrantų buvimo Lietuvoje sąlygos. Vienas pagrindinių pakeitimų, kuriam dar turi pritarti ir Prezidentas, – pusmečiui apribotos pabėgėlių galimybės judėti po šalį, nors buvo siūlymų šį terminą nustatyti dar ilgesnį, pavyzdžiui, iki 8-ių mėnesių.
Ketvirtadienio duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai sulaikė 1 795 migrantus, o tai yra net 20 kartų daugiau nei pernai. Didžioji dalis jų atvyko iš Irako, kiek mažiau iš Kongo, Kamerūno, Gvinėjos ir Irano.
Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) užkardose Druskininkuose ir kitur, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Pasieniečiai teigia, kad didelė dalis sulaikytųjų siekia per Lietuvą patekti į Vakarų Europos valstybes. Politikai migrantų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka. Ir pati Baltarusija teigia migrantų nebestabdanti dėl jai taikomų Europos Sąjungos sankcijų.