
Naujausios
Pirmieji žingsniai
1969 metais, švenčiant Plungės 1-osios vidurinės mokyklos 50-metį, į kurį sugužėjo šimtai šią mokyklą baigusių mokinių, kilo mintis suburti išsibarsčiusius plungiškius dažniau susitikti ir būti naudingais Plungės kraštui. Nutarta įkurti Plungiškių draugiją.
Draugijos įkūrimo data – 1971 m. birželio 5-oji, kai Plungės 1-osios vidurinės mokyklos iniciatyva sukviesta apie 50 garsių Lietuvoje ir vietinių plungiškių. Buvo išrinktas draugijos prezidentas – juo tapo akademikas Adolfas Jucys. Į Tarybą išrinkti mokslininkai, menininkai, medikai buvo įpareigoti rengti kultūrinius renginius, susitikimus su rajono žmonėmis, rašyti straipsnius į tuometinį laikraštį „Kibirkštis“.
„Mūsų tikslas – uždegti jaunimą geriems darbams, mokyti mylėti savo gimtinę,“ – sakė A. Jucys.
„Plungiškių draugija buvo išskirtinis reiškinys to meto Lietuvoje. Žemiečiai į tuos susitikimus skubėdavo kaip į didžiausią šventę, bendraudavo tarpusavyje ir su rajono žmonėmis. Buvo atnaujinti ryšiai su gimtine, papročiais, sava žemaitiška šnekta“, – prisiminė draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė.
Šis gražus turiningas laikotarpis tęsėsi neilgai – penkerius metus. 1976 metais draugijos veikla nutrūko ir buvo atkurta 2003-aisiais. Atkuriamasis suvažiavimas įvyko Plungės meno mokykloje, iniciatoriai – Plungės garbės pilietis Bronislovas Lubys ir meras Vytautas Jonutis. Į sueigą susirinko daug Lietuvai nusipelniusių žmonių: profesoriai, mokslų daktarai, medikai, mokytojai, rašytojai, valstybės veikėjai. Daugybė garsių pavardžių. Ir visi vieningai nusprendė: garsiojo akademiko A. Jucio vadovautą draugijos veiklą įamžinti ir būtinai tęsti toliau.
Profesoriui Juozui Pundziui pasiūlius, draugijos prezidentu vieningai buvo išrinktas dr. Bronislovas Lubys, viceprezidente – M. Oginskio meno mokyklos direktorė G. Žiobakienė.
Tarp krypčių – ir kultūrinio savitumo
Daug gražių vilčių suteikė atkurtos ir papildytos draugijos tradicijos: puoselėti krašto istoriją, inicijuoti ir remti projektus, pristatančius Plungės kraštą, rūpintis iškilios asmenybės – kunigaikščio Mykolo Oginskio – idėjų įgyvendinimu ir t.t.
Pasirinktos draugijos veiklos kryptys: sveikatingumo, ekonominio vystymosi, visų džiaugsmui – ir kultūrinio savitumo. Šiai idėjai jėgas sutelkė nusipelnę kultūros grandai Juozas ir Stasys Domarkai, viceprezidentė G. Žiobakienė, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Ir štai 2005 m. maestro S. Domarkas pasiūlo rengti tarptautinius muzikos festivalius, kurie vėliau buvo pavadinti Mykolo Oginskio festivaliais ir tapo žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Pirmasis festivalis klasikinės muzikos gerbėjus sukvietė jau 2006-aisiais. Milžinišką organizacinį darbą atliko draugijos viceprezidentė G. Žiobakienė, garsiausius Lietuvos muzikos pasaulio žmonės subūrusi į meno tarybą. Festivalio garbės prezidentu ir pagrindiniu rėmėju tapo dr. B. Lubys.
Naujas prezidentas, naujos viltys
Neramūs 2013 metai. Amžinybėn iškeliavus mūsų dosniajam rėmėjui bei draugijos prezidentui, iškilo grėsmė ne tik festivaliams, bet ir visai draugijos veiklai. Kas apsiims tęsti darbus?
„Bent jau nesugriaukime to, ką sukūrėme per 10 metų“, – kalbėjo G. Žiobakienė, kviesdama atsakingai rinkti naują draugijos prezidentą. Valdyba vieningai nutarė, kad prezidentu nori matyti „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtį Liudą Skierų. Suprasdamas, kad rinkdami jį prezidentu plungiškiai daug vilčių deda ir į jo, kaip stambiausios rajono įmonės vadovo, finansinę paramą, L. Skierus prižadėjo stengtis, kad veikla nesustotų. Kartu kvietė draugijos narius būti aktyviais, pateikiant naujų idėjų draugijos veiklai.
Plungiškiams vėl pasisekė, nes naujasis prezidentas, tikras plungiškis, puikiai tęsia draugijos veiklą. O svarbiausia, kad tęsiama M. Oginskio festivalių tradicija. Kiek daug per tuos prabėgusius metus pamatė ir išgirdo plungiškiai ir svečiai iš visos Lietuvos: ne tik Kauno, Klaipėdos muzikinių teatrų spektaklius, bet ir Lenkijos, Baltarusijos, Olandijos, Italijos, Vokietijos simfoninių orkestrų, chorų koncertus.
Sunku pervertinti tą didžiulį kultūrinį pakilimą, kurį patiria susirinkusieji, širdyje jausdami dėkingumą mūsų Plungiškių draugijai, jos vadovams ir meno tarybai, kuri net ir sunkiu pandemijos metu vėl pakvies sielos atgaivai apglėbtų muzikos paukštė. Nekantriai laukiam didžiosios muzikinės rudens šventės!
Danutė ARDAVIČIENĖ
Plungiškių draugijos narė